Kelionė į Lapenrantą iš „auto nuolaidų“

Laba diena,

Norėčiau palikti apžvalgą ir trumpą reportažą apie savo kelionę į Lapenrantą šių metų gruodžio 17 d.

Pirmiausia, vienas momentas – kodėl pasirinkau NextBus Tour. Prieš porą savaičių net nebuvau girdėjęs apie tokią įmonę, bet nusprendęs vykti ir gruodžio 17 dieną pradėjau dairytis įvairių įmonių pasiūlymų, lyginti kainas ir sąlygas. „NextBus“ patiko du punktai – atskiras mokėjimas už keliones į Lapenrantą ir iš jos bei pačios įmonės apibrėžimas kaip reguliariųjų automobilių nuolaida. Nors ketinau ten ir atgal, bet norėjau patikrinti, kaip tai veikia. Ateityje gali tekti naudotis Lapenrantos oro uostu ir tuomet geriau už kelionę mokėti pusę kainos nei mokėti visą kainą kaip kitose įmonėse. Be to, atrodo, kad bendrovė šią patirtį ketina perkelti į Helsinkį.

Antras punktas man buvo dar svarbesnis – kadangi įmonė save pozicionuoja kaip vežėją, tikėjausi išvengti vėlavimų, susijusių su atskirų piliečių apsipirkinėjimais, ir kuo daugiau vaikščioti po miestą. Ne paslaptis, kad dauguma kelionių agentūrų savo „turistines“ keliones siūlo būtent tam, kad paklaidžiotumėte po visas aplinkines parduotuves ir visai nepaliktų laiko pasivaikščiojimui arba sumažėtų iki valandos ar dviejų. Šiuo atveju parduotuvės visiškai nesidomėjau.

Pereikime prie pačios kelionės. Išvykimo išvakarėse 21-09 Gruodžio 16 d., gavau SMS iš įmonės, kurioje buvo nurodytas išvykimo adresas ir laikas, autobuso numeris bei dispečerio ir vairuotojo telefonai. Visa tai nuteikė teigiamai – jaučiausi gerai organizuota. Atvykus į šv. m. „Černaja Rečka“ pirmajame traukinyje 6-07 Nustebau žmonių skaičiumi – kaip piko valandomis.

Ir jie visi ketino vykti į Suomiją, susigrūdę priešais metro. NextBus Tour autobusas jau stovėjo. Tiesa, autobuso numeris buvo ne AP884, o AP886. Įvertinęs, kad sutapimų per daug, paklausiau, ar ta moteris su sąrašais turėjo NextBus Tour ir pasirodė teisi. Ji sakė, kad autobusas buvo ką tik pakeistas. Noriu pastebėti, kad autobusas kol kas buvo vienintelis. Tačiau labai greitai jie pradėjo artėti, rinkti žmones ir iškart išvykti išvažiavimo iš miesto kryptimi. Mes palikome vieną iš paskutiniųjų, 6-40. Atrodytų, dešimt minučių yra nesąmonė, tačiau šią dieną, kaip vėliau paaiškėjo, net minutės starte buvo svarbios kertant sieną, kad būtų galima pirmas kirsti sieną. Jau sėdint autobuse mane nustebino du dalykai - konfliktas tarp jaunos poros ir vairuotojo - jie norėjo sėdėti 3 ir 4 vietose, neva jas pirko, taip pat tvirtino, kad tai vadovo kėdės ir buvo net ten sumontuotas mikrofonas. Gidas konfliktą užgesino atsisakęs šių vietų ir mikrofono, atsisėdęs į sėdynę už vairuotojo.

Kitas momentas - prieš įlipant gidė sąrašus tikrino su kita moterimi balta skrybėle, o jie vėluojantiems neskambino ir paskambino tai pačiai porai, kuri atsisėdo 3 ir 4 vietose. Jie nustebo – nusileidę buvo ką tik pažymėti sąraše.

Pagaliau eime. Visas kelias iki sienos praėjo be incidentų. Vairuotojas niekada nesustojo net nueiti į tualetą (beje, autobuse tualeto nėra), tačiau apie tai jo nepaklausė. Gidas surinko pasus, užpildė sąrašus ir grąžino keleiviams.

Prie sienos privažiavome 9-40 ir tada supratome, ką reiškia 10 minučių starte. Eilė buvo neįtikėtina. Jie pradėjo spręsti, kaip ir ką veikti, kur apsistoti. Gidas pasiūlė sustoti DutyFree, visi sutiko. Tada ji pradėjo klausinėti apie žuvies parduotuvę. Nustebau – apie tai apskritai nebuvo kalbama. Daugelis pradėjo piktintis. Gidas pasiūlė balsuoti.

Iš 21 žmogaus panoro žvejoti tik 6, bet gidė visus pakalbino, juolab kad pora moterų užėmė bekompromisę poziciją ir gidė nuėjo pasitikti - „piliečiai, be žuvies negalime palikti, žmonės tiesiog važiavo dėl to“. Beje, viena iš moterų, primygtinai reikalavusių apsilankyti žuvies parduotuvėje, priekaištavo gidui – „ko tu gąsdinai klientus, draugai atsisakė su tavimi keliauti, skambučių centre jiems buvo pasakyta, kad sustojimų nebus. parduotuvės“

Apie sienos kirtimą dar ilgai nekalbėsiu. Galiu pasakyti tik tiek, kad viskas buvo labai ilgai. Laimei, apsilankymas „dutyk“ praėjo greitai, žodžiu, per pusvalandį – žmonių buvo stebėtinai mažai. 12-30 kirtome sieną ir atvykome į žuvies parduotuvę. Į parduotuvę nuėjo apie 8 žmonės, aš išvykau į ekskursiją, bet pamačiusi šėlstančias tautiečių minias, atsisukau atgal ir pradėjau vaikščioti aplinkui. Po pusvalandžio gidas ir vairuotojas grįžo su žuvimi.

Paklausiau gido, ar greitai ateis kiti. Ji dvasioje atsakė, kad jie kažkur vaikšto. Nustebau, kad ji jų neorganizavo, kaip paprastai daroma, ji atsakė „kad neužsakinėjo“. Praėjo dar pusvalandis, per tą laiką gidė porą kartų išbėgo, pažiūrėjo į parduotuvę ir visą laiką grįžo su žodžiais – „jau artinasi prie kasos“. Galiausiai iki 13-30 grįžo 4 žmonės, gidas pradėjo visus skaičiuoti ir paaiškėjo, kad trūksta dar vienos moters. Žmonės ėmė piktintis, gidas nubėgo į parduotuvę pažiūrėti, o vairuotojas į pastabas „kada važiuosime“ atsakė tik „bet mums totoriams tai nerūpi“. Tačiau jis ne kartą įžūliai rodė savo nenorą dalyvauti niekuo kitu, išskyrus mašinos valdymą. Gidė grįžo su žodžiais – jau ateina, dar 20 minučių praėjo – moters nėra. Gidė vėl nuėjo pažiūrėti, aš ją nusekiau. Parduotuvėje paaiškėjo, kad gidė moters iš viso nemato nei vienoje kasoje.

Pradėjau rėkti ir skambinti moteriai iš NextBusTour. Niekas neatsiliepė, galiausiai gidas pastebėjo šią moterį ir aš pradėjau tempti ją į priekį, ragindamas žmones leisti prie kasos ir motyvuodamas, kad aš vairuotojas, o autobusas jau išvažiuoja. Jokių problemų nebuvo. Ji buvo paleista ir mes pagaliau išvažiavome. Tai buvo 14 val. Parduotuvėje praradome pusantros valandos, o ne pusvalandį, jei visi būtų išėję su gidu. Mane nepaprastai nustebino toks gido pasyvumas. Man atrodė, kad ji pirmą kartą kelionėje, bet iš jos žodžių nuolat keliauja. Teko jai paaiškinti, kad parduotuvėse gidai elgiasi visai kitaip - vieną žmogų pastato į eilę, likusieji išsiskirsto už prekių, tada prieina prie likusių ir paleidžia. Dažnai jie sudaro eilę prie kelių kasų vienu metu ir tada visi pravažiuoja pro „traukinį“. Niekas tuo nesipiktina, nes taip daro absoliučiai visi, o blaškytis po parduotuvę netvarkingai gali sau leisti tik atvažiuojantys automobiliais.

Pagaliau 14-30 esame Lappeenrante, mums siūloma grįžti į kelią 17-45. Sutinkame ir išeiname. Beje, autobusas sustoja prie Prismos, o prie Galleria tik sustoja. Laisvalaikio neaprašysiu, tik pasakysiu, kad visi susirinkome laiku ir išvažiavome atgal, kaip planavome. Pirmas sustojimas Taxfree. Ir vėl viskas neorganizuota – gidas tik nurodė kryptį – eik į tą namą ten. Dažniausiai gidas viską organizuoja – paima numerius ir greitai organizuotai paima eilę. Vaikščiojimas savarankiškai virto dar vienu laiko švaistymu ir nepasitenkinimu vėluojančiais – „ką, gavome savo 3 eurus, o dėl tavęs tiek laiko nužudėme“.

Pagaliau Suomijos siena. Čia gidė teatrališkai juokauja, kad 2 žmonės nusprendė likti už kordono ir dabar mūsų mažiau. Atsakau jai tonu - "bet nebus problemų su kompetentingomis institucijomis?quot; Mano nelaimei, aš teisus. Visi greitai pereina pasų kontrolę.

Tik gidas, kuris nuėjo pirmas, pamišęs stovi prie lango. Visi lipa į autobusą, vairuotojas vietoje. Prasideda klausimai – „kur mūsų vadovas?“. Nėra atsakymo. Jie klausia vairuotojo, prašo jos ieškoti arba paskambinti. Jis atsisako – „Ar ji maža, yra, aš už ją neatsakau, aš irgi neatsakau už tave, ji už tave atsakinga“. Galiausiai keleivė išvažiuoja ieškoti gido, pasirodo, ji kažką aiškina muitininkams. Galiausiai į autobusą ji ateina itin susierzinusi, nieko neaiškina. Sėdžiu netoliese, todėl tik girdžiu, kaip ji jam sako: „Paėmiau viską ir pasą, nežinau, ką dabar daryti“. Laukiame toliau, artėja suomių policininkas ir muitininkas. Gidas išlipa iš autobuso, prasideda ilgos derybos. Iš autobuso girdėti, kad muitininkas sklandžiai teiraujasi jos apie Lapenrantoje likusius keleivius, ji laužyta anglų kalba, sunkiai rinkdama žodžius bando jam paaiškinti, kad jie išvyks rytoj.

Nesidžiaugia, pagaliau grąžina jai dokumentus ir mes išvažiuojame. Gidas vairuotojui sako – „jis pasakė, kad kitą kartą neleis manęs į Suomiją, jei neatnešiu jam sąrašų“, vairuotojui viskas paprasta – „na, padaryk jam kopiją“. "Nagi. Jis tau nieko nepadarys“. Tačiau gidė išsigando, prašydama vairuotojos net apžiūrėti jos pasą – jei įdės slaptą kryžių. Jis atsako dvasia – „jei viza nenubraukta, vadinasi, pavyko“.

Rusijos siena. Gidas ragina keleivius išvykti, dabar su daiktais. Įdomu – ar sakė, kad muitinės kontrolė? Ji stebisi nustebusiomis akimis – taip visada. Aiškinu jai – ne visada. Dažniausiai tik pasų kontrolė, daiktai lieka automobilyje. Jeigu muitininkas sako, kad reikia pereiti „muitinės kontrolę“, tai tik tada visi išeina su daiktais. Atkreipiu jos dėmesį, kad iš mūsų autobuso tik keleiviai stovi su bagažinėmis, visi kiti lengvi.

Jau pradedu nerimauti, atrodo, nespėsime iki metro. Girdžiu, kaip susirenka kito autobuso keleiviai, išsiaiškina, kur kas nors gyvena ir nusprendžiu, kaip bus vežamas. Pas mus tyla.

Pravaziavus siena klausiu gides del transportavimo - apvalias akis daro, vezimo nera. Skambinu dispečerei SMS žinutėje nurodytu numeriu. Jie neatsako. Staiga skambutis – perskambina dispečeris. Įdomu, kas jai paskambino. Klausiu – ar tu dispečerė? Iš pradžių ji išsigąsta, paskui supranta – tu kalbi apie NextBus? Tai mano asmeninis telefonas, taip, aš juos pažįstu, kas atsitiko? Paaiškinu situaciją, klausiu dėl pristatymo. Iš pradžių ji ramiai sako – „taip, žinoma, pristatys, jei bus uždarytas metro“, bet staiga susigauna. Pažada paskambinti seniūnui viską išsiaiškinti ir perskambinti. Po pusvalandžio 23-15 gaunu SMS - „Pristatymo nebus. Paskambink Julijai. Skambinu nurodytu telefonu. Julija iškart prisistato. Domina kame problema. Aš kartoju.

Atsakymas kategoriškas – pristatymo nėra, už muitinės darbą neatsakome. Atsakydamas į mano nuostabą - bet jūsų svetainėje rašo apie transportą, jis kategoriškai atsako, kad nieko panašaus nėra ir niekada nebuvo.

Nėra ką veikti – reikia ieškoti variantų. Jau prieš tai klausiau gido, kaip autobusas važiuos nuo Juodosios upės ir skaičiavau variantus. Anksčiau ji sakė, kad parke jie nuomoja autobusą, kuris yra Sedovoje. Patikslinu – Aleksandro ūkio prospekte? Nr. Pradžioje. Taigi pl. Bekhterevas? Taip, tikriausiai. Per toli. Man reikia į Budapeštą, į pradžią. Jei eitume pro Tsimbalinsky tiltą, būčiau pasiruošęs eiti per tiltą ir dar keletą stotelių iki namų. Tačiau naktį apvažiuoti visą Sedovą yra per daug. Bet aš turiu draugų Malaya Okhta. Bet kokiu atveju autobusas važiuos krantine iki Obvodny, tai man tiks. Sutinku su jais.

Mandagiai prašau sustoti priešais Bolšeokhtinskį, jei jis eina per jį, ir prie bažnyčios, jei eina per Al tiltą. Nevskis. Vairuotojas neatsiliepia, staigiai pasuka į Bolšeokhtinskio tiltą. Šiuo metu kuo garsiau rėkiu – „Stop“. Sustojame. Jo dėka mandagiai išbėgu. Jis atsako, kad ačiū šiek tiek. Dar kartą jam dėkoju. Tris stoteles pravažiuosiu be problemų. Smagu turėti daug draugų!

O dabar klausimas šios laidos organizatoriams. Net jei nėra transporto, kodėl gi nepaskelbus, kaip autobusas važiuos toliau. Tikrai daugelis sutiktų išeiti suomiškai. Stotyje yra vieta, kur pernakvoti. Be to, pavėlavome į metro dėl gido kaltės – negalėjau teisingai surašyti dokumentų tiems, kurie liko Lapenrantoje. Dėl to pavėlavome valandą (tiek ir užtruko tas teismo procesas). Jau nekalbant apie likusią organizacijos dalį.

Valandą praleidau šliaužiodamas po svetainę ir bandydamas rasti eilutę apie pažadėtą ​​pristatymą. Tiesa, neradau. Bet aš supratau, kur tai yra. Naujienose, kuriose buvo pranešta apie skrydžio į Lapenrantą atidarymą. Beje, puslapis buvo nepasiekiamas, tada staiga atsidarė. Tiksliai atsimenu, kad ten buvo grįžimo laikas - 21-30, buvo "žvaigždutė", o raštelyje buvo - "Atvykus uždarant metro, keleiviai vežami į namus". Kalbant apie atmintį, aš nesiskundžiu. Dabar laikas yra 22 - 22-30 ir apie pristatymą nėra gu-gu. Tačiau ką tik patikrinau – žinia "Suomija tapo arčiau!" vėl neatsidaro – tokio puslapio serveryje nėra. Ar jie vėl keičiasi?

Tikiuosi, kad atsakymas man nebus paskelbtas tariamai gamtoje neegzistuojančiu. Tokiu atveju tiesiog paskelbsiu savo užsakymo numerį ir visus man žinomus telefonus bei kontaktus.

Taip pat tikiuosi, kad įmonė dirbs ir vystysis kaip automobilių nuolaida su pigiu transportu.

Turime jau pakankamai kelionių agentūrų, tačiau ši rinka nėra užimta. Tegul kelionių agentūros veža jus į parduotuves, norėčiau pasikliauti jūsų greitu pristatymu į man reikalingą vietą. Na, reiktų pagalvoti apie siuntimą. Priešingu atveju „geras gidas“ negali palikti keleivių be žuvies, o išmesti naktį prie uždaro metro yra visiškai. Kažkodėl žmonės, perkantys bilietą už 500 rublių, jos nuomone, turėtų turėti pusantro tūkstančio namo (jei ne daugiau!)

Komentarai (4) palikite komentarą

4 komentaras

Rodyti kitus komentarus …