Kaip jie sugadino mūsų įspūdžius apie miestą, kuriame jau seniai svajojome apsilankyti...

Praėjusį savaitgalį (2013 m. balandžio 19-21 d.) su „dėde Niku“ išvykome į Taliną. Jau seniai svajojome ten nuvykti ir dabar pasitaikė galimybė. Keliavome su šešių žmonių grupe, dviem susituokusiomis poromis ir mama bei dukra. Prieš šią kelionę nieko nežinojau apie „Dėdę Niką“, bet mums buvo pasakyta, kad kompanija gera. Galbūt mums tiesiog nepasisekė, bet aš nerekomenduoju kelionės Talinas-Rakvere iš Uncle Nick kompanijos. Viskas prasidėjo dar prieš kelionę, kai mums buvo pasakyta, kad mūsų šešių žmonių kompanija netilps į viešbutį, kuriame gyvensime visi, todėl mus perkėlė į kitą viešbutį, kuris neva dar geresnis ir brangesnis (ir tai jie net neimtų iš mūsų papildomų pinigų ). Man tai iš karto nepatiko. Bet dabar ne apie tai, viešbutyje sustosime vėliau. Mums pažadėjo didelį patogų autobusą, gavome patobulintą mikroautobusą, na, tai todėl, kad mūsų buvo per mažai. Taip, sužinojome vidurnaktį, kai turėjome išvykti.

Apskritai, lygiai vidurnaktį, vežimas pavirto į moliūgą... Sėdėti buvo siaubingai nejauku... Bet tada visi susirinkome, mus suskaičiavo, vizas patikrino ir iškeliavome. Gidė mus supažindino, beje, nieko blogo apie ją negaliu pasakyti, ji su susidomėjimu papasakojo informaciją, kurią jau buvome perskaitę internete. Šiuo atžvilgiu mes dar kartą įsitikinome, kad neturėtumėte reikalų su kelionių agentūromis. Grįžkime prie kelio ir savo „patogaus“ autobuso. Nežinau, kada paskutinį kartą buvo perstatyta pakaba, bet kiekviena duobė kelyje buvo labai stipriai jaučiama, susirgusiesiems nebuvo lengva, nes tiesiog nebuvo kur judėti į priekį. Gido frazė „Pabandyk užmigti“ kartu su šiuo drebėjimu buvo suvokiama kaip sarkazmas. Kelias nebuvo lengvas, net nežinau kiek laiko važiavome iki pasienio, nes vos spėjome įkristi į sapną, buvome taip supurtę, kad pabudome.

Naktį gana greitai kirtome sieną. Dutikoje gidė sakė nepirkti Vanna Tallinn, nes ten brangiau ir netikra, ten kainavo apie penkis eurus, pasitikėjome gidu ir neėmėme (apie tai vėliau). Man labai patiko, kad estai visų neišmuša iš autobuso. Taline buvome apie šeštą ryto vietos laiku, smarkiai lijo. Pirmiausia autobuse surengė pažintinę ekskursiją, apvažiavome beveik visą miestą, sustojome prie lankytinų vietų, trumpam išėjome, o paskui greitai grįžome į autobusą, nes buvo šalta ir šlapia. Kažkur pusę devynių nuvažiavome į senamiestį ir išvykome į ekskursiją pėsčiomis, lietus tuo metu baigėsi ir oras pradėjo gerėti.

Vaikščiojome po miestą, tai mus nudžiugino, ekskursija buvo įdomi, bet gidė periodiškai reklamuodavo mums vietas, su kuriomis, matyt, sieja kažkokie ypatingi santykiai, nes darė šioms įstaigoms nuolaidas. Ekskursija buvo kažkur apie dvyliktą valandą, o iki registracijos į viešbutį turėjome apie dvi valandas. Juos mielai išleidome pasivaikščiojimui po senamiestį, bet atėjo laikas registracijai, mus pirmus nuvežė į viešbutį, nes jis buvo visai netoli (kaip vėliau paaiškėjo buvo 4 žvaigždutės, likusieji gyveno pirmajame trejetuke). Bet kaip paaiškėjo, žvaigždės nieko nereiškia... Taigi, turėjome tris dviviečius kambarius, du iš jų buvo paruošti, vienas dar nevalytas, liepė palaukti pusvalandį. Šiuo metu nuėjome į tuos kambarius, kurie jau buvo, nes labai norėjome šiek tiek atsipalaiduoti. Iš esmės kambarys buvo neblogas, lovos patogios, o tai svarbu pavargusiems nuo kelio.

Vienas dalykas, langas, kuris buvo kambaryje, buvo centrinėje viešbučio salėje, todėl ten buvo neįprastas apšvietimas. Dabar apie numerį, kuris nebuvo paruoštas. Po pusvalandžio nuėjome patikrinti, bet kambarys nebuvo išvalytas. Dar po 15 minučių nuėjome į registratūrą ir paklausėme kada, pasakė dar 10 minučių, bet po 10, 20, 30 minučių kambarys nebuvo paruoštas, jau nusprendėme tiesiog eiti pasivaikščioti...prieš išeidami, mes vel nuvaziavau klausti administratores kam skambinau ir mums dave kita kambari...tas buvo nuimtas ir is jo buvo puikus vaizdas i uoste ir Oleviste. Apskritai kambario laukimas užtruko 1,5 valandos, susidarė įspūdis, kad jie tiesiog nemėgsta rusų, nes jie tuoj pat apgyvendino suomius. Ir net apie naują kambarį, kaip vėliau paaiškėjo, kai atvažiavome vakare, po langais buvo naktinis klubas ir net užvertus langus girdėjosi muzika ir bosai, bet tuo momentu mums tai nerūpėjo.

Čia aš parašysiu minuso vadovą dėl to, kad ji net nepatikrino, ar jie mums davė kambarį, ar jie apsigyveno, ar ne, ji tiesiog išėjo ir mes susitikome su ja ryte. Kalbant apie pusryčius, „Metropol“ viešbutyje yra labai mažas restoranas, minia žmonių, eilė paskirstymui. Patys pusryčiai buvo standartiniai ir niekuo nesiskiria nuo pusryčių kituose mažuose viešbučiuose. Tada nuėjome į alkoholinių gėrimų parduotuvę, kur, kaip sakė mūsų gidas, galime nusipirkti Vanna Tallinn pigiau ir čia tai staigmena vietoj penkių net septynių eurų (bet tikriausiai tikra) ir taip, beje, degtinė Finlandia buvo dutike pardavinejo uz 11 euru, o kainavo net 17 euru (pajuskite skirtuma), beje deutikoje buvo dovanų buteliai Vanna Tallinn gražiame maišelyje, bet parduotuvėje tokių nebuvo. , bet ten buvo daug likerių plastikiniuose buteliuose už 3-4 eurus. Apskritai spręskite patys.

Dabar apie Rekverę, ekskursija buvo nebloga, bet mano nuomone vis tiek orientuota į vaikus, o dabar ne apie ekskursijas, o apie maistą, mūsų nuostabi kelionių agentūra visiškai nesirūpino, kad žmonės norėtų valgyti, yra taverna pačioje Rakverėje, bet ten aptarnavo grupę, kurioje rūpinosi žmonių maitinimu, o mums liepė eiti į priešais esančią kavinę, ten buvo kinų virtuvė (sutarti dėl mėgėjų, plius angliškas meniu), o dabar gamina. visa tai 40-50 minučių, kad nereikėtų nieko valgyti... Pajudėjome link Narvos ir stovėjome prie sienos apie keturias valandas, o dabar įdomiausia, kad ją pravažiavome apie devintą. vakaras, kaip šis...tad rekomenduoju kelionę į Taliną susiorganizuoti patiems, važinėti reguliariais autobusais, nes jie pirmi pravažiuoja ir autobusai dideli, o ne mikroautobusai... Tai priklauso nuo jūsų, bet Nerekomenduoju jums susisiekti su „dėde Niku“.

Komentarai (0) palikite komentarą

0 komentarus

Rodyti kitus komentarus …