Kaip aš padaviau Mouzenidį į teismą.

1. Nepagrįstai pasitikėjau Tatjana Nefedyeva, „GrandTourVoyage“ kelionių agente, kuri Graikijoje save laiko specialiste, tiesą sakant, Graikijos ji visai nepažįsta. Ar tai siauras segmentas. Kuris man pardavė kelionės paketą iš Muzenidizs, perkeldamas jį už mano svajonių ribų.

2. Lygiai taip pat nepagrįstai rėmėsi agento žodžiais, kad net ir sutartyje neįtraukti turisto norai bus šventai išpildyti. Ir jų negalima įtraukti į sutartį, nes sutartys yra tipinės. O kas standartinėse sutartyse daro papildomas sąlygas? Galbūt tik itin sąžiningi rangovai. Bet čia, beje, ne apie Mouzenidį. Ir ne apie Grand Tour Voyage, į krūvą.

Ar kada nors bandėte įvesti savo sąlygas, pavyzdžiui, į banko sutartis? Na, čia tas pats.

3. Kelionė nupirkta likus šešiems mėnesiams iki išvykimo. Vadinamasis „ankstyvas užsakymas“, kad ir koks būtų negerai. Degančiose kelionėse, o tada kartais buvo geriau eiti. Tiesa NE pas Mouzenidį.

Ekskursija kainavo apie 3 tūkstančius eurų.

4. Skrydžio sąlygos pasikeitė kelyje. Arba skrendame su viena kompanija, paskui kita. Be to, agentė iki tol, kol ji nebuvo išmušta, apie tai net nežinojo.

5. Pagaliau jie skrido. Ir - o-pa! Likome patenkinti – likus 3 dienoms iki atostogų pabaigos persikeliame į kitą viešbutį, esantį kitoje vietovėje. Nuostabi laimė. Natūralu, kad namuose niekas mums apie tai nesakė. Na, suprantama – tiesiog nieko nebuvo – šeši mėnesiai. Neturėjo laiko. Atsitinka.

6. Kambarys, kurį gavome, buvo „nuostabus“ savo komfortu ir vaizdu pro langus – į šiukšlyną ir sankryžą. Trečiame aukšte be lifto. Su širdį veriančiu kanalizacijos kvapu ir skylėmis iš vamzdžių aptriušusiame vonios kambaryje. O tai, kad prašėme ne aukščiau kaip 2 aukštas ar su liftu, su vaizdu į jūrą ar sodą, ir perspėjome, kad vienas iš mūsų serga astma ir dusina kvapai yra kontraindikuotinas – todėl tokios pačios sąlygos sutartyje nebuvo įtrauktos.

Kalbant apie pažadus išpildyti visus turistų norus, na tai buvo PRIEŠ gaudami pinigus. Ir tada tai nebeskaičiuojama. Turiu pasakyti, kad visame dideliame viešbutyje buvo tik 4 kambariai su vaizdu į šiukšlyną, vienas iš jų, žinoma, turėjo būti išstumtas žmonėms, užsisakiusiems ir sumokėjusiems ekskursiją pusmečiui. Atsakant į mūsų pretenzijas, mums buvo pasiūlyta persikelti į cokolinį aukštą, ko mes taip pat dėkingi atsisakėme.

7. Reaguodamas į mūsų reikalavimus iškilusias problemas spręsti nedelsiant, o jei kraustytis, tai dabar - kol neišsikrausime lagaminų - Mouzenidis atsakė, kad įmonė laiko įvykdytus įsipareigojimus ir niekuo daugiau padėti negali. Į Maskvą iškviestas kelionių agentas pažadėjo pabandyti išspręsti problemą, bet, žinoma, nieko nepadarė.

8. Kitą dieną Mouzenidis vėl pasakė, kad negali mums padėti, nes negali pasiūlyti lygiaverčių viešbučių.

Atsakydami į mūsų pasiūlymus dėl krūvos lygiaverčių viešbučių tame pačiame kaime, jie atsakė, kad su jais nepalaiko teisinių santykių ir negali mūsų ten perkelti. Vienintelis variantas, kurį jie gali pasiūlyti, yra surasti mums kitus viešbučius, kurie bendradarbiauja su „Mouzenidis“. Ir radome. Viešbutis buvo 1 žvaigždute daugiau, ir, žinoma, mes turėjome mokėti papildomai. Nedaug – ne mažai – 390 eurų. Ir mes sutarėme. Nes nelinkėsite savo priešui gyventi laukdamas persikėlimo.

9. Kitą dieną atvykę persikraustę į kitą viešbutį pamanėme, kad mūsų išbandymai baigėsi. Viešbutis buvo gražus, jei ir kuklus, personalas nuostabus, ir tik šio viešbučio personalo dėka mūsų atostogos kažkaip praėjo.

Bet jo ten nebuvo. Nemažai nervinio streso fone sugedo mano astma serganti imuninė sistema ir aš susirgau. Kaip manote, kas padėjo mums paskambinti gydytojui? Mouzenidis? Visai ne.

Mouzenidis iš karto sustingo nuo šių problemų ir pasiūlė viską spręsti per draudimą ir pačiam ieškoti gydytojo, kuris būtų pasiruošęs mums aptarnauti šį draudimą. Tačiau viešbučio darbuotojai greitai patys susirado gydytoją ir netgi pasiūlė nuvežti jį į nemokamą savivaldybės kliniką Kasandroje, jei situacija pablogėtų viešbučio sąskaita. Ačiū Dievui ir Graikijos medicininiam išsilavinimui – atėjo nuostabi gydytoja. Jo visiškai teisinga diagnozė ir teisingi receptai galiausiai pastatė mane ant kojų. Daktaras Denisas – AČIŪ!

10. Po persikraustymo 2 kartus matėme Muzenižio darbuotoją, per vieną iš kurių pirkome ekskursijas. Viskas. Visa kita rūpinosi tik viešbučio darbuotojai, nelabai supratę, ar jie privalo tai padaryti už mus, ar ne. Tiesiog jie yra ŽMONĖS.

11. Ir vis dėlto mes skridome atgal ne ta aviakompanija, apie kurią buvo pranešta kelionėje. Na, telaimina ją Dievas, jie gerai skrido.

12. Grįžęs į Graikiją, išsiunčiau Mouzenidiui pretenziją.

Į ką ji gavo atsakymą su ta pačia pozicija – Mouzenidis yra ledinukas, o mes – norime po velnių. Jau grįžęs namo išsiunčiau jiems dar vieną pretenziją, reikalaudamas atlyginti 390 eurų žalą, kuri atsirado dėl kelionių organizatoriaus kaltės, laiku nesuteikus tinkamos informacijos. Į kurį atsakymo negavau.

13. Jau kitų metų balandžio-gegužės mėnesiais pateikiau ieškinį.

Ir prasidėjo... Prasidėjo nuo to, kad pačioje pirmoje teismo sesijoje advokatas Mouzenidis mane išvadino teroristu. Patikslinau – gal ekstremistas? Nes teisės mokslas žino terminą „vartotojų ekstremizmas“, bet ne „vartotojų terorizmą“. Matyt, tokiam detaliam tikslumui Mouzenidžio advokatai nėra pakankamai kvalifikuoti. Bet kita vertus, užteko nukreipti teismą nuo ieškinio esmės ir sukti procesą ratu, kaip asilas po morkos.

Mes aptarėme viską – nuo ​​mūsų išvaizdos ir sveikatos, ekstremistinių ketinimų ir nesąžiningumo iki visiško piktadarystės, atsižvelgdami į tai, kad mes, matote, iškart pradėjome rinkti įrodymus, dar būdami Graikijoje. Klausimo, kada ir kur dar jas rinkti, visai nebuvo. Tai yra, jie proceso metu išpylė purvą iki galo, tyliu teisėjo pritarimu.

Mouzenidis iš posėdžio į posėdį teikė siūlymus atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad jo advokatai chroniškai nebuvo pasiruošę šiam procesui. Tačiau jie visada buvo pasirengę pasakyti bjaurių dalykų apie turistus. Turiu pasakyti, kaltinamųjų advokatai į procesą įsileido kaip meška – mes vieni trys. Tai pamalonino mano profesinę tuštybę, bet jokiu būdu nesusiję su procedūrine šalių lygybe. Bet tai smulkmenos.

Tada įpusėjus procesui į teismą upėje plūstelėjo netikri dokumentai, kurie PADĖJO – žinoma, mums buvo pasiūlytas nemokamas persikėlimas, tiesiogine to žodžio prasme į visus Graikijos viešbučius, bet paaiškėjo, kad mes piktybiškai iš visų. pasiūlymai. Mouzenidis negalėjo įrodyti, kad visi šie viešbučiai buvo ne tik neva užsakyti, bet iš tikrųjų mums pasiūlyti. Bet tai irgi smulkmenos.

O byla pirmąja instancija baigėsi tuo, kad teismas, atmetęs vienintelį mano prašymą atidėti bylą, susijusį su mano išvykimu kasmetinių atostogų į poilsio ir gydymo vietą gimtajame Kryme, greitai priėmė Mouzenidiui palankų sprendimą. . Be to, iš jų pusės protokole yra užfiksuoti šie argumentai:

– Posėdis negali būti atidėtas, nes ieškovė (t.y. – aš) galėjo laisvai atvykti į teismo posėdį, vienai dienai nutraukdama atostogas. (Aha, kodėl gi ne? Rugpjūčio mėnesį skubant iš Krymo pirmyn ir atgal – kodėl gi ne, tikrai?!)

– Posėdžio atidėti negalima, nes kokia teise ieškovas net išdrįso išvykti atostogų?

– Posėdis negali būti atidėtas, nes ieškovas galėjo pasisamdyti advokatą. (Na, taip, sužinojus apie paskutinę bylos atidėjimą likus savaitei iki išvykimo, rugpjūčio mėnesį, taip lengva rasti gerą advokatą, o svarbiausia – pinigų, prieš pat išvykstant atostogų.)

Žodžiu, apie jokią Mouzenidžio teisininkų profesinę etiką ir dalykinį padorumą negali būti nė kalbos. Kaip ir jų profesionalumas. Jei trys iš vieno be suklastotų dokumentų negalėjo laimėti teismo – apie ką čia kalbėti?

14. Vis tiek laimėjau bylą apeliacine tvarka. Tiesą pasakius, man labai pasisekė su teismo sudėtimi – trijų patyrusių teisėjų kolegija, kurios akivaizdžiai neapgaudinėja pelų, žiūrėjo į šaknis ir nė per žingsnį nenukrypo nuo ieškinio dalyko.

Negaliojančia buvo pripažinta sutarties sąlyga, kuri prieštarauja įstatymams ir leidžia kelionių kompanijai savo nuožiūra išbarstyti turistus po visus saulėtosios Graikijos miestus ir miestelius. Jie nusprendė susigrąžinti 390 eurų realų nuostolį, teisinę nuobaudą ir suvertė baudą valstybės naudai. Žemai lenkiuosi tau, brangusis teismas.

Santrauka. Jeigu man, profesionaliai teisininkei, turinčiai 20 metų patirtį, buvo taip sunku laimėti šią bylą, ką jau kalbėti apie kitus normalius žmones, neturinčius nieko bendra su jurisprudencija? Galų gale, nesvarbu, kiek jūs iš tikrųjų mokate advokatui, praktiškai teismas yra daugiau nei 10 tūkstančių rublių. teisinės pagalbos nesikreipia. Ir kainuoja daug daugiau. Įrodymus rinkti vietoje taip pat ne kiekvienas atspės ir net atostogaudamas, atsipalaidavęs. Dėl savęs nusprendžiau – daugiau niekada nesusisieksiu su jokia kelionių kompanija.

Šiais laikais beveik bet kurioje pasaulio šalyje užsakyti ir apmokėti viešbučio kambarį, įsigyti lėktuvo bilietus ir draudimą patiems, nepermokant komisinių nesąžiningoms kelionių agentūroms ir operatoriams, yra gana nemokama. Ko jūs norite.

Visi - gero poilsio! :)

Komentarai (2) palikite komentarą

2 komentaras

Rodyti kitus komentarus …