|
autorius:
Paslaugos pirkimo data: 01 vasario 2013 Parašyta: 10 birželio 2013 |
|
Kelionių agentūra: (Maskva) Paslaugos tipas: пакетный тур |
Mes vasario mėnesį skridome į Dominikos Respubliką, iš Aizen kompanijos, ir aš negalėjau neparašyti šios apžvalgos. Iš pradžių viskas klostėsi puikiai. Atvykome į ofisą Zabelina 1, pasiėmėme viešbutį, kuris pagal aprašymą internete buvo nuostabus, nuostabi vadybininkė Olga papasakojo daug įdomių dalykų apie šalį, supažindino su kitomis kryptimis ir šalimis. Išeidama iš Aizen kabineto pajutau kažkokį lengvumą ir malonų atsipalaidavimo laukimą.
Mus nemokamai nuvežė į oro uostą (dovana iš kelionių agentūros), pasiekus Dominikos Respubliką mus pasitiko kelionių organizatoriaus atstovai. Beje – kelionių organizatorius, kažkada mano gerbiamas – labai didelis ir reklamuojamas. Įsėdome į autobusą ir čia prasidėjo blogiausia. Mums pasakė, kad mus nuveža į visai kitą viešbutį, kurį taip ilgai rinkomės. Bet po ilgo skrydžio nebeliko jėgų procesui, vaikai norėjo valgyti ir miegoti, o mes patys.
Manėme, kad rytoj viską išsiaiškinsime šviežiu protu, ir viešbutis gali būti geras. Laikas buvo 12 nakties. Kelionių organizatoriaus gidas tik atvedė mus į registratūrą ir paliko mus patiems bei vadovui, o jis nuėjo toliau. Viešbutis neatitiko jokių 5*, ko tikėjomės, bet naktį vėl kartoju, tiesiog norėjosi ko nors pavalgyti, nusiprausti ir pamiegoti. O štai su vaikais 3 ir 9 metų, švelniai tariant, ne pačiame pačiame Dominikos Respublikos viešbutyje - sėdime fojė, o akyse kaupiasi ašaros. Mums buvo pasakyta, kad iki kitos dienos 12 valandos mūsų nebus apgyvendinta kambaryje. Buvo aišku. Poilsis nutrūksta.
Niekas nesiruošė mūsų klausytis ir apsimetė, kad mes ne žmonės, o baldai. Vaikai verkė, baisiai norėjo valgyti ir miegoti. Nei maisto, nei vandens mums nesiūlė, nors ši diena buvo mokama ir atitinkamai buvo suteiktas ir maitinimas su „viskas įskaičiuota“. Šalia viešbučio nebuvo nei parduotuvės, nei lauko kavinės. Ką daryti, mes jau nežinojome.
Mus apėmė neviltis ir pasipiktinimas. Negalėjome susisiekti su niekuo iš svečios šalies ir kelionių organizatoriaus. Tiesiog niekas neatsiliepė telefonu ir nepadėjo ragelio!!! Net turistinis pagalbos numeris!!! Suformuotas niekšas! Kodėl tada išrado šiuos telefonus?! Ir mes surinkome Aizen įmonės telefoną. Paskambinę generaliniam direktoriui Andrejui Fiodorovui, pradėjome piktintis ir papasakojome situaciją. Tą akimirką net neįsivaizduoju, kokį vamzdelį jo ausys susiraito nuo to, ką išgirdo. Atsiprašau, kad buvau toks nemandagus. Kitoje laido pusėje mums buvo pažadėta, kad jie išspręs mūsų problemą. Tiesa, taip jie ir ketina daryti, nesupratome.
Telefoninis pokalbis nežadėjo problemos sprendimo ir su dideliu sielvartu laukėme iki 8 valandos ryto, nakvoję fojė ant sofų! Laimei, galėjau miegoti lėktuve.
8 ryto buvo „pamainos pamaina“, o mes vis tiek buvome įsitaisę šioje „šiukšlių krūvoje“, o pusryčiams net duonos ir sviesto gabalėlį metėme. Buvo aišku, kad čia turėsime praleisti likusias 12 dienų „poilsio“, nes viešbučio vadovas nepasirodė ir vėl niekas neatsiliepė ir į skambučius neatsiliepė. Kartą vis tiek kažkokia mergina pakėlė ragelį ir pasakė, kad nieko negali padaryti ir pasakė, kad lauks viešbučio gido, su kuriuo nėra ryšio. Vyras įsiuto.
Po pietų nusprendėme išsimaudyti paplūdimyje ir apžiūrėti viešbučio teritoriją. Sėkmingai aplenkę du, o gal net tris sunkvežimius, važiavusius paplūdimį ir viešbutį skiriančiu greitkeliu, jie kirto kelią ir atsidūrė laukinėje ir apleistoje pakrantėje. Grįžę į viešbutį, vietoje radome nedidelį baseiną. Tiesą sakant, mes nesiryžome į jį lipti. Vėl maitinimas, duonos gabalėlis, bet su sūriu!
Tą patį vakarą į mūsų kambarį pasibeldė.
Atidarius duris, priešais mus stovėjo jaunas vyras. Jis prisistatė kaip Aizen generalinis direktorius. Nežinau, kas atsitiko mano veidui, bet tai išreiškė, švelniai tariant, ŠOKĄ. Žodžiu „baikit gyventi šitame šiukšlyne“ jis mus paėmė iš viešbučio, o mes persikėlėme į tą patį viešbutį, kurį maloniai išsirinkome biure Maskvoje. Nežinau, kaip jam pavyko išspręsti šią, mūsų nuomone, neišsprendžiamą situaciją, bet esu pasiruošęs šiam žmogui per jo gyvenimą pastatyti paminklą. Ačiū Andrejus. Tikiu, kad jei taip dirbs visos kelionių agentūros, tai poilsio lygis mūsų šalyje pastebimai pakils.
Dabar planuojame atostogas Tailande iš Aizen kompanijos. Šį kartą ekskursiją pasirinkome patys per jų svetainę, kam gali būti įdomu www.ayzen.ru. Reiškiu didžiulį dėkingumą vadovei Olgai ir generaliniam direktoriui Fiodorovui Andrejui.
Svetlana ir Kirilas