Viešbučio įvertinimas:
7.0
iš 10
Viešbučių įvertinimai pagal kriterijus:
Mityba:
10.0
Infrastruktūra:
9.0
Mū sų š eima (du suaugę ir vaikas) ilsė josi pensione. Lakoba 2009 m. rugpjū č io-rugsė jo mė n. Atostogos buvo tiesiog nepamirš tamos.
Perdavimas. Mus pasitiko oro uoste (už sisakė me pervež imą ), nuvež ė į pasienį , kurią pravaž iavome su gidu, kuris neš ė mū sų daiktus, stovė jome pasienyje apie 2 valandas - ir tai pasirodė nemaloniausia mū sų kelionė s dalis. Pasienyje nuo Abchazijos mū sų jau laukė „Gazelė “, kurioje vairuotojas, vardu Valiko, labai ramiai ir be jokių lenktynių mus trise nuvež ė į pensioną . Jie mus puikiai aplenkė . Mes taip pat iš anksto nustatė me iš vykimo laiką ir vė l Valiko mus nuvež ė iki sienos gazele. Kadangi buvo vakaras (apie 19.30 val. ), sieną su gidu kirtome per 10 minuč ių , iš kurios labai patogiu Volkswagen mikroautobusu buvome nuvež ti į oro uostą .
Apgyvendinimas. Mus apgyvendino š eš tame aukš te esanč iame kambaryje. Kambarys buvo š varus, dekoras 80-ų jų . Kambarys buvo tvarkomas kasdien, lova buvo keič iama kas penkias dienas, o rankš luosč ius siū lė keisti dar daž niau. Kiekvienas turė jome po du rankš luosč ius. Turė jome tris lovas – vieną sovietinę ir dvi modernias, kurios buvo č iuž inys, gulintis ant stovo su kojomis. Teko vaiką paguldyti ant senos lovos, kuri daug patogiau nei š iuolaikinė s. Kaip mums pasakojo, karš tas vanduo tiekiamas nuo 8:00 iki 12:00 ir nuo 18:00 iki vė lyvo vakaro, tač iau dieną visada buvo karš tas vanduo, o tai buvo labai patogu.
Gamta. Vaizdas nuo lodž ijos į jū rą tiesiog gniauž ė kvapą - gamta pensione labai praš matni, ne veltui jis į sikū rę s gamtos rezervate. Ž emiau, po platforma, palei pensioną auga į vairū s spygliuoč iai, o už jų – tyriausia skaidri mė lyna jū ra, kuri matosi iki pat dugno. Tokios skaidrios jū ros dar nesame matę . O koks ten oras – pirmą dieną po dujomis apimto miesto mums tiesiog skaudė jo galvą . Ore periodiš kai jautė si kaž kokių gė lių kvapas, paskui kvepė jo medumi, tada visai kaip puš yne. Galite į sivaizduoti, kokią natū ralių į kvė pimų dalį gavome. Kambaryje langų ir durų į lodž iją visai neuž darė me. Naktimis miegojome girdė dami banglentę – tai tiesiog kaip demonas.
Mityba. Valgykla pensionate yra 13 aukš te, o kai kurie staliukai verandoje su vaizdu į jū rą – tiesiog super, nieko panaš aus nesame matę . Maistas taip pat buvo labai skanus. Visi patiekalai ruoš iami gana neutraliai, nekenksmingi jokiam skrandž iui. Iš esmė s viskas buvo arba virta, arba troš kinta, nors mes labai mė gstame keptą . Mū sų vaikas ką tik iš ė jo valgykloje kepdamas savo produkciją . Norė č iau atkreipti dė mesį į „š vediš ko stalo“ organizavimą – visų patiekalų už teko visiems. Jei kas nors baigdavosi, tai iš kart atneš davo naują . Apskritai, maistu taip pat likome patenkinti. Mitybos trū kumai – nevalgomos pigios deš relė s ir deš relė s iš sojų baltymų , kurių negalima paimti į burną bei tai, kad paskutinę poilsio savaitę penkių dienų pusryč ių patiekalų asortimentas buvo toks pat, tač iau susisiekus su 2010 m. valgomasis Maksimas, kitą dieną Jau pusryč iai buvo į vairesni. Iš maisto ypač norė josi iš skirti skanius pirmuosius patiekalus ir skanius kepinius. Labai draugiš kos padavė jos – neš varū s indai buvo iš karto nuimti be jokių praš ymų ir priminimų .
Papludimys. Nusileisti į paplū dimį jū roje galite liftu arba laiptais, kurie yra š iek tiek toliau nuo pastato. Paplū dimys gana š varus, reguliariai valomas. Gultais ir paplū dimio skė č iais galima naudotis nemokamai, pasiė mė me tik skė tį . Geriausia tai, kad pensionato paplū dimys yra apie 800 metrų ir visi ilsė josi ten, kur jam patogu, netrukdydami vieni kitiems. Ramiai plaukė me trise, nesirū pindami savo reikalais. Kiekvienas buvo į sitaisę s ten, kur jam buvo patogu.
Ekskursijos. Ekskursijos pensionate organizuojamos į vairiose Abchazijos vietose. Ypač norė č iau atkreipti dė mesį į gidą Aliką Vladimirovič ių – savo š alies patriotą , kurio pasakojimais ekskursijos tapo labai ryš kios ir į simintinos. Su kokia meile jis kalba apie viską Abchazijoje. . . Po to, ką matai ir iš girsti, iš karto į simyli Abchaziją , nors mes ją mylime jau seniai.
Pagrindinis trū kumas, mū sų nuomone, yra pensiono transporto izoliacija nuo civilizacijos. Norė č iau, kad fiksuoto marš ruto taksi periodiš kai važ iuotų bent iki pagrindinio marš ruto (kelių policijos posto), nes keliones į mums reikalingas vietas (ir ne tik mes) galima derinti tik su ekskursija arba susirasti taksi už padorų mokestį .
Mums poilsis Musser buvo daugiau nei nuostabus - š variausias oras, jū ra, š urmulio trū kumas, miesto triukš mas - š tai ko mums ir reikė jo. Geresnių atostogų negalime norė ti. Be to, oras nenuvylė – visos dienos buvo saulė tos. Vaiką bū tų galima paleisti ramiai bė gioti takais, nebijant, kad iš kaž kur iš š oks maš ina. Visur labai š varu. Be valgomojo, kavinė je „At Mityaya“ galė site pavalgyti puikią š aš lykinę , pagautą ir iš karto rū kytas ž uvis iš jū ros, iš gerti kavos, kuri verdama č ia pat smė lyje. Netoli patikros punkto yra nacionalinis restoranas „Apatskha“, kuriame valgė me skanius š aš lykus, chač apurius, rū kytą mė są , ant ugnies keptą sū rį .
Labai noriu paminė ti draugiš ką ir paslaugų pensionato kolektyvą , o ypač vyresnią ją administratorę Svetlaną , kuri kuria draugiš ką ir š iltą atmosferą , kambarines - Faina, Iren, Natalja, kurios kasdien tvarkė mū sų kambarį , Ruslana paplū dimys, kuriam visi stengė si į tikti ir visą dieną remontavo sugedusius skė č ius, Alikas Vladimirovič ius, kuris visas ekskursijas padaro nepamirš tamomis, vairuotojai - Edikas, Valiko, Azoras, su kuriais automobilyje jautiesi ramus ir pasitikintis, taip pat visi kiti, kurių daugelis niekada nesutikome, buvo atpaž inti pagal vardą , bet padarė viską , kad atostogos bū tų puikios ir atpalaiduojanč ios.
Poilsis „Myusser“ – nuostabios atostogos mė gstantiems ilsė tis gamtoje, be vakarė lių , triukš mo, š urmulio ir maudytis skaidrioje jū roje.
Perdavimas. Mus pasitiko oro uoste (už sisakė me pervež imą ), nuvež ė į pasienį , kurią pravaž iavome su gidu, kuris neš ė mū sų daiktus, stovė jome pasienyje apie 2 valandas - ir tai pasirodė nemaloniausia mū sų kelionė s dalis. Pasienyje nuo Abchazijos mū sų jau laukė „Gazelė “, kurioje vairuotojas, vardu Valiko, labai ramiai ir be jokių lenktynių mus trise nuvež ė į pensioną . Jie mus puikiai aplenkė . Mes taip pat iš anksto nustatė me iš vykimo laiką ir vė l Valiko mus nuvež ė iki sienos gazele. Kadangi buvo vakaras (apie 19.30 val. ), sieną su gidu kirtome per 10 minuč ių , iš kurios labai patogiu Volkswagen mikroautobusu buvome nuvež ti į oro uostą .
Apgyvendinimas. Mus apgyvendino š eš tame aukš te esanč iame kambaryje. Kambarys buvo š varus, dekoras 80-ų jų . Kambarys buvo tvarkomas kasdien, lova buvo keič iama kas penkias dienas, o rankš luosč ius siū lė keisti dar daž niau. Kiekvienas turė jome po du rankš luosč ius. Turė jome tris lovas – vieną sovietinę ir dvi modernias, kurios buvo č iuž inys, gulintis ant stovo su kojomis. Teko vaiką paguldyti ant senos lovos, kuri daug patogiau nei š iuolaikinė s. Kaip mums pasakojo, karš tas vanduo tiekiamas nuo 8:00 iki 12:00 ir nuo 18:00 iki vė lyvo vakaro, tač iau dieną visada buvo karš tas vanduo, o tai buvo labai patogu.
Gamta. Vaizdas nuo lodž ijos į jū rą tiesiog gniauž ė kvapą - gamta pensione labai praš matni, ne veltui jis į sikū rę s gamtos rezervate. Ž emiau, po platforma, palei pensioną auga į vairū s spygliuoč iai, o už jų – tyriausia skaidri mė lyna jū ra, kuri matosi iki pat dugno. Tokios skaidrios jū ros dar nesame matę . O koks ten oras – pirmą dieną po dujomis apimto miesto mums tiesiog skaudė jo galvą . Ore periodiš kai jautė si kaž kokių gė lių kvapas, paskui kvepė jo medumi, tada visai kaip puš yne. Galite į sivaizduoti, kokią natū ralių į kvė pimų dalį gavome. Kambaryje langų ir durų į lodž iją visai neuž darė me. Naktimis miegojome girdė dami banglentę – tai tiesiog kaip demonas.
Mityba. Valgykla pensionate yra 13 aukš te, o kai kurie staliukai verandoje su vaizdu į jū rą – tiesiog super, nieko panaš aus nesame matę . Maistas taip pat buvo labai skanus. Visi patiekalai ruoš iami gana neutraliai, nekenksmingi jokiam skrandž iui. Iš esmė s viskas buvo arba virta, arba troš kinta, nors mes labai mė gstame keptą . Mū sų vaikas ką tik iš ė jo valgykloje kepdamas savo produkciją . Norė č iau atkreipti dė mesį į „š vediš ko stalo“ organizavimą – visų patiekalų už teko visiems. Jei kas nors baigdavosi, tai iš kart atneš davo naują . Apskritai, maistu taip pat likome patenkinti. Mitybos trū kumai – nevalgomos pigios deš relė s ir deš relė s iš sojų baltymų , kurių negalima paimti į burną bei tai, kad paskutinę poilsio savaitę penkių dienų pusryč ių patiekalų asortimentas buvo toks pat, tač iau susisiekus su 2010 m. valgomasis Maksimas, kitą dieną Jau pusryč iai buvo į vairesni. Iš maisto ypač norė josi iš skirti skanius pirmuosius patiekalus ir skanius kepinius. Labai draugiš kos padavė jos – neš varū s indai buvo iš karto nuimti be jokių praš ymų ir priminimų .
Papludimys. Nusileisti į paplū dimį jū roje galite liftu arba laiptais, kurie yra š iek tiek toliau nuo pastato. Paplū dimys gana š varus, reguliariai valomas. Gultais ir paplū dimio skė č iais galima naudotis nemokamai, pasiė mė me tik skė tį . Geriausia tai, kad pensionato paplū dimys yra apie 800 metrų ir visi ilsė josi ten, kur jam patogu, netrukdydami vieni kitiems. Ramiai plaukė me trise, nesirū pindami savo reikalais. Kiekvienas buvo į sitaisę s ten, kur jam buvo patogu.
Ekskursijos. Ekskursijos pensionate organizuojamos į vairiose Abchazijos vietose. Ypač norė č iau atkreipti dė mesį į gidą Aliką Vladimirovič ių – savo š alies patriotą , kurio pasakojimais ekskursijos tapo labai ryš kios ir į simintinos. Su kokia meile jis kalba apie viską Abchazijoje. . . Po to, ką matai ir iš girsti, iš karto į simyli Abchaziją , nors mes ją mylime jau seniai.
Pagrindinis trū kumas, mū sų nuomone, yra pensiono transporto izoliacija nuo civilizacijos. Norė č iau, kad fiksuoto marš ruto taksi periodiš kai važ iuotų bent iki pagrindinio marš ruto (kelių policijos posto), nes keliones į mums reikalingas vietas (ir ne tik mes) galima derinti tik su ekskursija arba susirasti taksi už padorų mokestį .
Mums poilsis Musser buvo daugiau nei nuostabus - š variausias oras, jū ra, š urmulio trū kumas, miesto triukš mas - š tai ko mums ir reikė jo. Geresnių atostogų negalime norė ti. Be to, oras nenuvylė – visos dienos buvo saulė tos. Vaiką bū tų galima paleisti ramiai bė gioti takais, nebijant, kad iš kaž kur iš š oks maš ina. Visur labai š varu. Be valgomojo, kavinė je „At Mityaya“ galė site pavalgyti puikią š aš lykinę , pagautą ir iš karto rū kytas ž uvis iš jū ros, iš gerti kavos, kuri verdama č ia pat smė lyje. Netoli patikros punkto yra nacionalinis restoranas „Apatskha“, kuriame valgė me skanius š aš lykus, chač apurius, rū kytą mė są , ant ugnies keptą sū rį .
Labai noriu paminė ti draugiš ką ir paslaugų pensionato kolektyvą , o ypač vyresnią ją administratorę Svetlaną , kuri kuria draugiš ką ir š iltą atmosferą , kambarines - Faina, Iren, Natalja, kurios kasdien tvarkė mū sų kambarį , Ruslana paplū dimys, kuriam visi stengė si į tikti ir visą dieną remontavo sugedusius skė č ius, Alikas Vladimirovič ius, kuris visas ekskursijas padaro nepamirš tamomis, vairuotojai - Edikas, Valiko, Azoras, su kuriais automobilyje jautiesi ramus ir pasitikintis, taip pat visi kiti, kurių daugelis niekada nesutikome, buvo atpaž inti pagal vardą , bet padarė viską , kad atostogos bū tų puikios ir atpalaiduojanč ios.
Poilsis „Myusser“ – nuostabios atostogos mė gstantiems ilsė tis gamtoje, be vakarė lių , triukš mo, š urmulio ir maudytis skaidrioje jū roje.
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (15)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
KITI ATSILIEPIMAI APIE VIEŠBUTĮ
- toli nuo civilizacijos
- SSRS (grįžimas į praeitį)
- Graži vieta
- Poilsis buvo patenkintas. Kainos ir kokybes santykis tenkina.
- Graži jūra, malonus personalas – nuošaliam poilsiui
TAIP PAT SKAITYKITE