Medžioklė yra blogesnė už vergiją, arba kas yra nesėkmė ir kaip su ja kovoti-2
Š iemet yra Vadiko gimtadienis. Ir ne kokie nelaimingi 50, o net 60! Ir, ž inoma, š ią dieną reikia praleisti kaž kaip ne nuo dė ž utė s. Ne veidas alyvuogių aliejuje. Apie tai pradė jo galvoti nuo praė jusių metų rudens. O kodė l nepasekus Polinos pė domis piligrimų taku? Kaip „senatvė manę s neras namuose, aš esu kelyje, aš pakeliui“. Be to, nuo balandž io mė nesio Wizzair paž adė jo pradė ti tiesioginį skrydį Kijevas–Lisabona. Na, arba, kaip pasirinktis, skristi su persė dimu Varš uvoje, bet tiesiai į Portą . Tai bū tų š iek tiek pigiau. Ir pasiimk su savimi patyrusį klajū ną , Verkos vyrą . Pagal š ią parduotuvę susikū rė me savo biopasus, nors seni už sienieč iai dar gyvena 5 metus.
Tuo tarpu lapkrič io mė nesį vykome į Š ri Lanką , o grį ž ę pamatė me, kad Wizzair persigalvojo dė l skrydž io į Lisaboną geguž ė s mė nesį , o skrydž iai iš Kijevo į Varš uvą buvo perkelti iš vakaro į rytą (arba vice atvirkš č iai), dė l to ryš ys tapo visiš kai nepatogus. O, atsisveikink su Portugalija! Ir kur eiti? Pagalvok, krokodilai, galvok! Yra daug variantų , ž inoma. Tik reikia kaž kaip pateisinti naujų pasų į sigijimą ir važ iuoti į nemė gstamą Europą .
O! Graikija! Dar nesame ten buvę ir mums tai gana patrauklu. Tereikia su savimi pasiimti dukrą . Ji kaž kada mokė jo graikų kalbą , bet jau pamirš o, bet jos anglų kalba yra virš uje. Prie dukros prisiriš ę tik ž entas (tai gerai) ir anū kė (tai nelabai). O be automobilio Graikijoje nė ra ką veikti. Ž entas visai tinkamas vairuotojams. Bet kur dabar dė ti Verkos vyrą ? Graikijoje vaikiš ka automobilinė kė dutė yra privaloma, ant kelių ji neveiks. Todė l penktas suaugę s ž mogus yra nereikalingas. Septynvieč io automobilio nuoma kainuoja kone dvigubai brangiau. Taip, problema! Kaip bū tų taktiš kiau pasakyti senam draugui, kad jis nebereikalingas?
Tač iau, kaip paprastai, problema iš sisprendė savaime. Kol laukė me vaikų paso, bilietai pabrango dvigubai. Paskaič iavę s numatomas iš laidas (bilietai, vieš buč iai, automobilio nuoma ir benzinas) nusprendž iau, kad 500 eurų už nosį savaitei be maisto yra per daug. Ko mes nematė me toje Graikijoje?
O, sudegink viską ! Važ iuojam į Turkiją – pigu ir linksma. Verkin vyras nusprendė neiti (fuh, kalnas nuo jo peč ių ! ). O dukra jau buvo taip už sidegusi kelionė je, kad neuž teko numesti nuo uodegos.
Remiantis iš ankstiniu už sakymu, likus pusantro mė nesio iki iš vykimo, iš Aneks buvo nupirkta kelionė į biudž etinį penketuką su iš vykimu iš Zaporož ė s. Nepasakysiu, kad tikrai pigu – 900 dolerių dviems, o 975 už du su puse. Ir, kaip man daž niausiai nutinka, dar kartą į sitikinau, kad iš ankstinis rezervavimas yra visiš kas š ū das! Po savaitė s ar dviejų kelionė dviems atpigo š imtu dolerių ir net kaina sumaž ė jo. O, mano karma yra tarsi už lipimas ant to paties grė blio?
Tač iau, kaip paaiš kė jo, jos vis tiek buvo gė lė s. Eidamas dar kartą į Anekso vietą , norė damas susigadinti nuotaiką , netyč ia pastebė jau, kad atvykstame visai ne į Zaporož ę , o jau į Charkovą ! Tai tikrai laimė , tokia laimė ! Isterikoje raš au į TA, bet jie nei miega, nei dvasia. Bet mus nuramino, kad į Zaporož ę pristatys nemokamai. Š tai laimė ! Su metukų vaiku papildomai penkios valandos barš kė jimo autobuse! Bet nė ra ką veikti, pinigai jau sumokė ti. Kaip paaiš kė jo, Zaporož ė s oro uostą staiga nusprę sta už daryti remontui.
Iš vykimo dieną mus paė mė samdomas vairuotojas, kuris nuvež ė į Zaporož ė s oro uostą . Tiksliau, buvo dar visai ne diena, o 4 ryto. Kelias į Zaporož ę – visiš kas kelio nebuvimas. Maž ai kas iš drį sta iš to už sidirbti. Bet jei jie nusprendž ia, tada jie ir nusprendž ia. Už.230 km bekelė s ruož ą buvo praš oma 1600 grivinų . Iš pradž ių norė jome papraš yti giminaič io, kad nuvež tų mus į tarnybinį automobilį , tač iau neilgai trukus jis gana sė kmingai susilauž ė ranką , todė l mū sų praš ymų nepagailė jo.
Laimei, manyunya nebuvo kaprizinga ir visas tris valandas praleido bekelė je su mama po krū timis. Puikus dalykas yra maitinimas krū timi!
Pervež ė jas yra „Atlas Global“. Visiš kai niekas. Skrydis nebuvo atidė tas. Turkijos stiuardesė s davė man atsigerti vandens – ir ač iū už tai. Anū kė skrydį iš gyveno normaliai, bet dukra sirgo judesiu. Ji nuo vaikystė s kenč ia nuo to.
Antalijos oro uostas. Laukiame bagaž o. Atidavė me 2 vnt. - apdauž ytą lagaminą ir nulinį krepš į , kuriuos laimė jau TP sunkioje kovoje su geriausiais autoriais. Mes buvome per tingū s, kad atsitrauktume patys, o rupū ž ė sutraiš kė rupū ž ę ir sumokė jo 70 UAH. Mes laukiame, pone. Einam rankinė s, lagaminai, gana nuš iurę . Atkeliavo raš iklis su etikete, bet be lagamino. Oho! Ač iū Dievui, ne mū sų raš iklis. Atkeliavo mū sų piniginė – susidė vė jusi, bet atrodo, kad visa. O š tai lagaminas! Ratai buvo iš plė š ti su mė sa ir aš imi! Taip! Buvo, buvo, bet to dar neį vyko! Ratai buvo pamesti. Vadikas specialiai sumontavo sustiprintą aš į ir naujus ratus. Paskutinį kartą mums nuplė š ė kodinę už raktą . Bet tai nė ra mirtina – ant už trauktuku už segamų š unų buvo pakabinta nedidelė pakabinama spyna. Tač iau dabar, regis, lagaminas paseno – jo negalima atkurti. Ir, manau, apsirengimas plė vele jo nebū tų iš gelbė ję s. Suž eistą jį ž entui teko tempti už rankenos. Matyt, oro uostuose yra specialū s agregatai, skirti lagaminų ratų rankenoms iš plė š ti.
Sė skime į autobusą . Jau pilna. Į ž ū lū s ž monė s susė do po vieną . Turė jau stumti. Dukra serga. Maž ą ją linksminame pakaitomis su ž entu, bet karts nuo karto nori aplankyti mamą , ima verkš lenti. Kelias į Kiriš driekiasi be galo. Galiausiai treč ią valandą po pietų atvykome į savo Daimų poilsiavietę .
Pavė lavome pietauti, bet iš kart į sikū rė me. Mums buvo skirti kambariai tame pač iame pastate ir net tame pač iame (ketvirtame) aukš te, bet skirtinguose koridoriaus galuose. Vaikai nuė jo miegoti, o mes nubė gome į barą prie baseino. Gė rimų pasirinkimas buvo į spū dingas, bet man norė josi tik alaus, nes vakare prieš iš vykimą su draugais smagiai praleidome laiką kavinė je. Š iek tiek numalš inę s troš kulį persirengė ir nuė jo prie jū ros. Na, tiesiog pasisveikink. Ten jie rado kitą barą ir valgyklos tipą . Ji dirbo iki 16 ir mes spė jome už ką sti. Jū roje vanduo buvo 23 laipsniai. Ne tiek daug, bet gana. Iš siregistravę prie jū ros ir bare grį ž ome persirengti. Turė jome vieną svarbų dalyką .
Turkiją pasirinkome ne be priež asties. Tai bū tų banalu ir nuobodu. Nusprendė me DR praleisti nepamirš tamai – leistis į ekskursiją į Kapadokiją ir ten skristi oro balionu. Š iuo tikslu mes ieš kojome vietinė s kelionių agentū ros.
Ruoš damasi kelionei š iek tiek pasiteiravau numerio kainos. Jis pasirodė labai tvirtas – š imtas penkiasdeš imt nuo nosies už dviejų dienų ekskursiją , plius tiek pat skrydž io. Tač iau! Tač iau š eš iasdeš imt metų – ne kasdien ir net ne kiekvienais metais. Todė l nusprendė me nesiglausti.
Prieš penkerius metus, kai pirmą kartą lankė mė s Turkijoje, į sigijome patyrusių keliautojų rekomenduotas ekskursijas iš Ginzos. Maxwelltour taip pat buvo pagirtas, tač iau praeitą kartą mes tik susidū rė me su Ginza, pirkome iš jos ir iš principo likome patenkinti. Dabar judė jimo kelyje pirmą kartą susidū rė me su kaž kokia nepaž į stama agentū ra – Marsu arba Marchu. Į eiti. Kapadokija buvo parduodama už.80. Oho! Ne 150! Dabar gerai. Bet eik toliau. Pamatė me pavadinimą „Ginza“. Ten mums jau siū lė už.90. Bet tai Ginza! Nors jie paž iū rė jo į paimtą knygelę ir pamatė , kad ten paraš yta TA „Laisvas mė nulis“. Keista, keista! Toliau pamatė me Maksvelo ž enklą . Mes irgi ten nuvykome. Ten apskritai mums pasakė , kad dviejų dienų kelionė kainuoja 110 dolerių , bet nespė sime skristi oro balionu, reikia leistis į.3 dienų turą už.145. Na, ne! Aš negaliu to eiti! 3 dienos be viskas į skaič iuota!
Toliau kurso metu pamatė me kitą Ginzą ir į ė jome apvalyti są ž inė s. Č ia mū sų iš karto paklausė , kokios kainos mums siū lomos? Iš siskyrę s atsakiau, kad jie skirtingi. Puikiai rusiš kai kalbanti vadybininkė mums pasiū lė puikią.75 litus ž mogui kainą ir pasakė , kad jie turi tikrą Ginzą , yra agentū ros, kurios jiems pjauna. Ž inoma, mes nusprendė me pasivaž inė ti iš jo. Bet tada kaž kur paskambino ir pasakė , kad už į ė jimo bilietus dar reikia sumokė ti 10 litų . Š tai vabalas! Sulauž iau! Š iaip ar taip. Bet jis mums pasiū lė plaukti plaustais už.10 dolerių . Norė jau už sakyti ž entui, bet suž inojau kainą , taip pat norė jau. Jei, ž inoma, iš gyvensime po baliono.
Taigi, kitą dieną , tiksliau, naktį , mes vykstame į Kapadokiją . Iš vykimas 3.15 val. Ohohohonyushki! Ir kodė l turė č iau?
Grį ž ę į vieš butį , jie rado mano dukrą labai apgailė tinos bū klė s. Ji vis dar labai labai sirgo. Ji periodiš kai vė mė ir pač iose netinkamiausiose vietose. Ir vakarienė jau prasidė jo. Ji nekentė galvoti apie maistą , bet turė jo ką nors valgyti. Nuė jau į valgyklą paimti jai vaisių . Apelsinai, arbū zai. Bū tent tai, ko reikia. Į lė kš tę padė jusi arbū zą , ji bandė iš eiti iš valgomojo, tač iau ją sustabdė akylas maisto rinkė jas. Ji paaiš kino, kad jos dukra net negali č ia atvykti. Kaž koks kitas vyras, matyt, vyriausias, leido man iš neš ti lė kš tę . Kaž kokiu bū du susigrū dusi porą gabalė lių , dukra nuė jo į kambarį , kol spė jo ją iš varyti.
Kad ir kaip bū tų , bet aš pabudau prieš auš rą . Na, o nuo pabudimo nubė gau prie jū ros pasitikti saulė s. Taip ir taip auš ra. C klasė .
Po pusryč ių iš vykome apž iū rė ti netoliese esanč ios Chalysh kalvos, esanč ios Olimpo nacionalinio parko teritorijoje.
Kaimo gale pamatė me valiutos keityklą . Kursas nepatiko – tik 4035. Su pareigū nu – 4.44. Apiplė š imas! Pasiekė me tako pradž ią . Prieš ingai nei tikė jausi, mes nesutikome jokių kordonų ir laisvai vaikš č iojome per puš yną . Na, ne visai vaikš č ioti. Už lipome taku liež uviais ant peč ių .
Krymus vulgaris. Aš turiu galvoje, paprastas Krymas. Tie patys peizaž ai, tie patys kvapai.
Ne, aš meluoju. Vietomis buvo pridė tas saldus aromatas, o tai jau nebe Krymas, o Goa ar Š ri Lanka. Labai malonus pasivaikš č iojimas. Oras tiesiog nuostabus! Ir š iukš lių nė ra. Beveik. Kartais š alia gulė davo tuš ti vandens buteliai. Š tai ž monė s! Na, atneš ei pilną , tuš č ią lengviau neš tis!
Pakilome taku į platų kelią , vedantį į virš ū nę su vė liava. Bet ž emė lapyje buvo paraš yta kaž kas panaš aus į „kontrolinis taš kas“, ir aš bijojau ten sutikti miš kininkus, kurie pareikalautų iš mū sų pinigų , todė l mes ten nenuė jome, o nusprendė me leistis į Kemerą ir iš ten iš vykti atgal į Kirish. Taigi bus greič iau. Taip, ir kai kuriuos pinigus reikia pakeisti. Ž emė lapyje buvo dar viena atš aka į piratų į lanką , bet nusprendė me ją palikti vė lesniam laikui. 11.30 mū sų laukia susitikimas su vieš buč io gidu. Mums to nereikė jo tris š imtus metų , bet bet kuriuo atveju turime eiti.
Kemero vaizdas nuo kalvos
Atvykome į Kemerą . Buvome č ia prieš penkerius metus, bet atrodo, kad nieko nematė me, tik laikrodž io bokš tą . Reikia už pildyti spragą . Taip pat radome Moonlight paplū dimį ir alė ją su parduotuvė mis.
Mė nesienos paplū dimys
Kemeras
Prireikė valandos, kol viską pamatė me. Turime rasti keitiklį . Rasta. 4.125 antraš tė . Jau geriau, bet vis tiek kaž ko neuž teks! Surado kitą . Ta pati daina. Bė gti ieš koti toliau pritrū ko laiko. Teko pakeisti deš imt. Ant autobuso buvo lentelė su kainomis. Kiriui 3 liros.
Grį ž ome į vieš butį ir, pavirtę į barą , nuė jome susitikti su gidu. Tai pasirodė graž i mergina Julija. Ji valandą laiko kalbė jo apie ekskursijas. Gerai, kad pasiė mė me bokalą alaus. Baigę s gerti, Vadikas protingai už migo. Jis ž ino, kaip tai padaryti. Bet ne as. Aš turė jau priimti. Kainos buvo ne 2 kartus didesnė s nei vietinė s, o didesnė s. Pavyzdž iui, Pamukalė turi 55, o Ginza – 30. Tiesa, tik š iandien ir tik mums ji gali padaryti 2 USD nuolaidą ! Kapadokija nebuvo pasiū lyta, ir aš nepraš iau. Perdavus registracijai kuponus ir tipo draudimą , nublankome.
Vaikai susirinkime nedalyvavo ir aš buvau š iek tiek susirū pinę s. Porą kartų bandž iau į lį sti į jų kambarį , bet jie nereagavo, o ant durų buvo už raš as „Netrukdyti“. Iš važ iavo su Vadiku prie jū ros. Į lipau į vandenį , nuplaukiau tam tikrą atstumą ir pamač iau į tartiną...Net neį sivaizduoju pavadinimo. Mač iau kaž kokią pav. Atsisuko ir už kliuvo už bjauraus mė š lo plė velė s. Buvau apverstas. Grė busi vandenį prieš ais, ji kaip kulka iš š oko iš jū ros ir nubė go į duš ą . Fu, po velnių ! Manau, jie iš pylė kibirą iš jachtos! O vaikai turš kiasi ant kranto! Kapets! Papasakojau apie tai Vadikui, ir mes nuė jome į baseiną . Ten pagaliau sutikau savo vaikus. Mano dukra jau grį ž o į normalią , man labai palengvė jo.
Gulė jome prie baseino ir ž iū rė jome į vandens parką . Beje, mums tai nemokama. Kodė l nenuvykus ten iš kart po vakarienė s? Mano ž entas nusprendė prisijungti prie mū sų , kai mergaitė s eidavo miegoti. Dukra, ž inoma, nusiminusi, bet ką daryti? Tokia jos didelė motinos dalis!
Papietavę nuė jome į vandens parką . Prie į ė jimo manę s papraš ė parodyti maiš elio turinį . Radę s ten du apelsinus, kuriuos iš ė miau iš valgyklos ir saugiai juos pamirš au, sargas nuneš ė ir pasakė , kad gulė s su juo. Na, tegul atsigula.
Vandens parkas buvo labai asmeniš kas! Paė mę s dvigubą bandelę už lipau į virš utinį aukš tą . Iš ten buvo dvi stač ios š laitai.
Pirmiausia nusiritome nuo vieno. Patiko. Eikime prie antrojo. Š is buvo labai š aunus! Bet ten viskas klostė si taip, kad Vadka kiek nuvylė . Kai bandelė atskrido iki pat kraš to, atrodė , kad dabar iš skrisime! Neiš skridome, bet pabaigoje bandelė kartu su mumis virto į vandenį . Tada jie važ inė jo pakaitomis. Ž iū rė ti ant gulto taip pat buvo smagu.
Vienas vaikinas nukrito nuo bandelė s nepasiekę s kraš to. Taip, tai smagu! Ir kiek toliau paž iū rė jau paveikslė lį – ten trys atskiros skaidrė s kaip tramplinai.
Ž monė s judė jo ž emyn nuo jų pilvu veidu į priekį ir pakilę į padorų aukš tį į krito į baseiną , kuriems pavyko kuo geriau susigrupuoti. Pirmyn!
Priė jo ž entas. Parodž iau jam tas skaidres ir sakau – paž iū rė kit į idiotus! Jis pasakė "aha! " ir nubė go važ iuoti. O č iuož yklomis dar lengviau važ inė jau, nugarą per są narius nulupau, nes buvo pliuš iniai. Už kandž iui palikau č iuož yklą , pavadintą „katilu“. Pavadinč iau kitaip – „tualetas“. Iš pradž ių mane varė per vamzdž ius, o paskui nuplovė į gilų indą , kur gė riau vandenį su balikliu. Ach! Už teks su manimi!
Ir tada Vadikas prisiminė , kad turė jome pasiimti savo draudimą iš vieš buč io gido iki 17.00 val. Ir mes turime eiti į tokį atstumą ir net skristi! Labai pravers su savimi pasiimti draudimą . Ji paž velgė į laikrodį – liko deš imt minuč ių . Bė gu į registratū rą . Prie iš ė jimo paklausiau, kur padė ti mano apelsinai? Sargybinis pauostė jam pakauš į ir ranka į suko į š iukš liadė ž ę . Apsiverč iau iš juoko ir ė jau toliau.
Sutikau savo ž entą registratū roje. Iš pradž ių nesupratau, maniau, kad jis atė jo pasiimti kuponų , nors iš kur jis ž inojo? Jo susirinkime nebuvo. Ir tik tada ji pastebė jo, kad jis spaudž ia tvarstį prie smakro. Paaiš kė jo, kad jis lipo važ iuoti nuo tų beprotiš kų č iuož yklų , kur jie važ iuoja veidu į priekį ir neria. Treč iasis kartas iš eilė s jam baigė si blogai – kalno pakraš tyje suskeldino barzdą ir dabar jam reikia medikų pagalbos. Taigi jis atė jo pas vieš buč io vadovą pasikalbė ti apie draudimą . Ir draudimas su franš izija 30 dolerių ! Mač iau, bet nesvarbu. Kodė l mums reikia draudimo? Taip yra dė l sielos ramybė s! Bet nieko! Duok man trisdeš imt dolerių už dyką ! Taip, aš tokioms moč iutė ms varau musę ant stiklo! Chi nesuž eistas! Na, oda buvo nupjauta! Vaikystė je ir aš ant ledo praskeldavau smakrą , atsivė riau odą . Taigi aš net nesakiau savo mamai.
Dukra atbė go su verkš lenanč iu kū dikiu, kuris, matyt, buvo už augintas anksč iau laiko. Ji nusprendė pasiū ti. Ji man atidavė kū dikį ir jie buvo nuvež ti į ligoninę .
Kol aš vež ioju vež imė lį į paplū dimį , maž ylis rė kė labai nepadoriai. Nė viena iš pramogų , kurias naudojau namuose, neveikė . Bet prie vandens ji nurimo ir entuziastingai padė jo man mė tyti akmenis į vandenį . Aš jos nemaudau, nes vež imė lyje neradau atsarginė s sauskelnė s. Apsiribojome kojų už raktu.
Mano mama buvo tokia. Pagimdž iusi neė jau į akademiją , toliau mokiausi, o esant dviem moč iutė ms, vaikas kaž kaip už augo. Meile vaikams nesiskiriu, bet anū kė visai kitokia nei mano pač ios vaikas. Ateidavau du ar tris kartus per savaitę po 3 valandas, pakankamai paž aisdavau ir su pasisekimo jausmu grį ž davau namo ramiai miegoti. Grož is!
Tač iau praė jo dvi valandos! Kur jie yra? Vakarienė jau prasidė jo! O mums reikia turė ti laiko prisigerti ir miegoti iki 3 valandos ryto! Nuė jome į valgyklą . Mū sų kū dikio maitinimas nė ra silpnaš irdž ių potraukis. Ji valgo su apetitu, bet nenori sė dė ti ant kė dė s - iš š liauž ia, š okinė ja. Po kiekvieno š aukš to jis bent ką nors į sitraukia į burną – ž aislą ar tiesiog ranką . Namuose ji jau kartą apsivertė ant grindų . Po to maitinu tik į kiš ę s į narvą (maniež ą ). Nelabai higieniš kas, bet saugus.
Vaikai atsirado jau devintojo pradž ioje. Delov 5 minutes, o jie valė juos daugiau nei 3 valandas. Gydytojas be galo daug kalbė josi su draudimo bendrove, kuri š imtą kartų už davė tuos pač ius klausimus. Ir, ž inoma, pirmiausia jie pasitikrino alkotesteriu. Gerai, kad mano ž entas negė rė . Ir tai yra blogas atvejis. O jei, neduok Dieve, kaž kas rimto? Pasiklysk, kol esi iš gelbė tas! Taip, pirmiausia sumokė kite 30 dolerių ! Taip, už š iuos pinigus bū site pasiū ti nuo galvos iki kojų ! Nors. . . Gerai, nekalbė siu apie tai, ko než inau. Ir aš nenoriu ž inoti!
Tę sinys
