Šri Lanka – žemė, kurioje niekas kitas
Praė jo metai, o Š ri Lanką prisimenu kaip neį prastą ž emę , į kurią tikrai planuoju sugrį ž ti dar kartą...
Paraš ysiu, Š ri Lanka buvo mū sų pirmoji egzotika, galbū t dė l to mus taip suž avė jo))) Be galo ilgos grynos pakrantė s grož is, nepamirš kite. . . malonū s ž monė s, visada besiš ypsantys budistai, mylintys kiekvieną gyvū nas ir vabzdys, tuk- tuki už dolerį bet kokiame gale, labai skanū s bananai ir mangai, Tailande tokios į vairovė s nė ra, nepalyginsi. Buvome Kalutaros kaime, geras į ė jimas į vandenyną , be koralų , labai geras vieš butis The Sands. Burundukai nematuoti, š eri iš rankų , naktį atskrenda š unys: )))
Valgė me, tik valgė me visokias krevetes (karališ kas, Jumbo, tigrus), omarus, Baracuda ž uvį , kuri Zanzibare brangi, ir visa tai su salotomis, laimais rankoms plauti))) ir už centą , didž iulis porcijos š ito daikto , viskas š viež ia, tik iš vandenyno, tereikia iš sirinkti kavinę ir ryte už sisakyti ką nori paragauti per pietus ar vakare. Labiausiai verta ekskursija: Segirijos kalnas, bet jodinė jimas drambliais, vė ž liais, nusileidimas upe mangrovė se, prieskoniai, arbatos plantacija ir paž intis su Fordu, Danties š ventykla, niekas neatš aukė ; ))) ten š aunu. Patekome į vietinių vestuves vieš butyje, į spū dinga. . .
Patariu visiems keliauti į š ią ramybė s ir gė rio š alį : )
