Apulija ir šiek tiek Romos. 12 dalis. Roma. Aventino ir Apijaus kelias

2020 Lapkričio 23 Kelionės laikas: nuo 2019 Spalio 25 iki 2019 Lapkričio 04
Reputacija: +1222
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Tę sinys. Pradė kite č ia >>>

Š ią dieną nebuvo aiš kaus plano keliauti po miestą , nusprendė me pasivaikš č ioti po paž į stamas vietas, o tada – kaip seksis. Diena pasirodė saulė ta, vaikš tome po dengtas rū mų galerijas, juosianč ias Vittorio Emanuel aikš tę .

Einame pro Santa Pudenziana baž nyč ią :

Via Lanza veda į Via Cavour – judrią magistralę , jungianč ią Termini stotį su Romos forumais:

Beveik visuose miestuose yra gatvių ir paminklų Cavourui, pirmajam Italijos ministrui pirmininkui. Garibaldž io są jungininkas į dė jo daug pastangų Italijos suvienijimui.

Tai Bordž ijos laiptai, pavadinti dė l namo su arka, kuriame gyveno Rodrigo Borgia (dar ž inomas kaip popiež ius Aleksandras VI) aistra, kuri pagimdė jam keturis vaikus.

Anksč iau č ia buvo gatvė kalbanč iu pavadinimu „Piktadarių gatvė “, kurioje, pasak legendos, buvo nuž udytas š eš tasis Romos karalius Servijus Tulijus.


Pakylame laiptais į aikš tę , kurioje yra San Pietro in Vincoli baž nyč ia (San Pietro in Vincoli ) , t. y. „Petras sukaustytas grandinė mis“.

Baž nyč ia buvo pastatyta V amž iuje, kai Bizantijos imperatorienė Eudoksija perdavė popiež iui Leonui I grandines, kuriomis apaš talas Petras buvo prirakintas kalė jime.

Baž nyč ia buvo kelis kartus perstatyta, paskutinį kartą.1475 m.

Petro grandinė s laikomos po altoriumi:

Keliautojai iš viso pasaulio č ia atvyksta pamatyti vieno iš radingiausių kū rinių pasaulyje – Mikelandž elo Mozę .

„Ragai“ ant pranaš o galvos atsirado dė l netikslaus Biblijos vertimo, nes „ragai“ ir „spinduliai“ iš hebrajų kalbos verč iami tokiu pač iu bū du.

Tai yra popiež iaus Julijaus II kapo dalis, dė l kurios Mikelandž elas sutiko nudaž yti Siksto koplyč ią . Iš pradž ių projekte buvo apie 40 figū rų ir jis turė jo bū ti į rengtas Š v. Petro katedroje, ant pontifiko kapo, tač iau nebuvo nei laiko, nei pinigų . Dė l likusių figū rų autorystė s tarp meno istorikų kyla ginč ų , tač iau atrodo, kad tai nulė mė , kad gulinč io Julijaus II veidas taip pat yra Mikelandž elo kū rinys.

Grį ž tame į senovė s Romos forumus ir Koliziejų . Istorinių į ž ymybių neiš vardinsiu, kitaip visa knyga pasirodys, tik kelios nuotraukos.

Nemė gstu pompastiš ko Vittoriano komplekso, laikau jį tiesiog netinkamu pastatu istorinių pastatų ir relikvijų fone, nors daugelis mano kitaip. Kartą mū sų draugas, su kuriuo buvome iš vykę į Italiją , pasakė , kad Vittoriano pastatas yra geriausias Romoje. Kiekvienam savo.

Kita vertus, dar kartą apž iū rė jome nuostabų pastatų kompleksą (Giacomo della Porta, Rainaldi, Cavaliero, Longi) Kapitolijaus aikš tė je, sukurtą pagal Mikelandž elo iš planavimą .

Nusprendė me eiti link Aventino kalvos, iš galo siaura San Teodoro gatvele apvaž iavome Kapitoliijų .

Gatvė veda į San Giorgio in Velabro baž nyč ią (San Giorgio Velabro) – baž nyč ią Romoje, skirtą Š v. Jurgiui Nugalė tojui, Romos vadui iš Kapadokijos, kuriam buvo nukirsta galva 303 m. valdant imperatoriui Diokletianui.


Š ventojo galva ir kardas yra po pagrindiniu altoriumi:

Baž nyč ia č ia atsirado 5 amž iuje, moderni bazilika buvo pastatyta originalo vietoje (682–683), š iuo metu San Giorgio yra klasikinė s romaninė s VII–IX a. bazilikos interjeras su plikomis akmenimis sienos ir grindys. Apsidė je yra viena freska, datuojama maž daug 1300 m. , kurią į vairū s tyrinė tojai priskyrė arba Cavallini,

arba Giotto.

Prieš IV mū sų eros amž iaus „Jano arka“ baž nyč ią . e. :

Eime prie Tibro, č ia yra Ponte Rotto tiltas. Sulauž ytas tiltas, seniausias akmeninis tiltas Romoje (142 m. pr. Kr. ).

Kelis kartus apgadintas ir remontuotas tiltas egzistavo iki 1598 m. , kai jo rytinis galas sugriuvo potvynio metu.

Š iuo metu vadinamasis. „Didž ioji Kloaka“ – puiki senovė s Romos inž inerinė struktū ra.

Jū s tiesiog ž avitė s – dar XVIII amž iuje visi Europos miestai dū davo nuo nuotekų srautų , miestų gatvė se, o Senovė s Romoje nuo VI amž iaus prieš Kristų . e. buvo kanalizacija, iš vež usi atliekas iš vieš ų jų tualetų , kurių II mū sų eros amž iuje buvo ne maž iau kaip 144 (dauguma nuo 20 iki 50 vietų ), terminas,

miesto fontanai, taip pat buitiniai kanalizacijos vamzdž iai iš privač ių namų ū kių . Iš saugota didelė š iukš liadė ž ė , kuri iki š ių dienų veikia kaip lietaus kanalizacija.

Kanalizacijos angos buvo už darytos š uliniais, viena iš jų , pasak istorikų , yra labai garsioji „Tiesos burna“ (I a. po Kr. ), visiems gerai ž inoma iš filmo „Romos š ventė “. Nuo XVIII amž iaus jis į rengtas baž nyč ios „San Maria in Cosmedin“ portike.

Jei matote didelę eilę (daugiausia kinų ) – č ia visi prisistato Gregory Peck arba Audrey Hepburn. Į portiką galima patekti tik baž nyč ios darbo valandomis, t. y. siestos metu jis už darytas.

Pati baž nyč ia pastatyta VI amž iuje vienos iš pagoniš kų š ventyklų vietoje, dabartinė fasado iš vaizda atkurta romaniniu stiliumi, varpinė – XIII a.

Tritono fontaną.1717 metais popiež iaus Klemenso XI į sakymu pastatė skulptoriai Francesco Moratti ir Filippo Bai.


Baž nyč ia garsė ja nuostabiomis XII a. cosmatesco mozaikinė mis grindimis. Kolonos iš senovinių š ventyklų .

Zakristijoje yra nuostabios mozaikos „Krikš tas“ fragmentas, perkeltas iš senosios Š v. Petro katedros.

Pagrindinė baž nyč ios relikvija yra Š v. Valentino diena papuoš ta gė lė mis. Tas pats š ventasis, kurio garbei kiekvieną vasario 14 d. , š venč iama visų į simylė jė lių š ventė .

Aikš tė je, prieš ais baž nyč ią prie upė s, buvo „Bulių forumas“ – seniausias (prekybos) forumas senovė s Romoje. Dabar yra geros bū klė s senovė s paminklai.

Abu pastatai visiš kai atiteko mums dė l to, kad buvo naudojami kaip baž nyč ios, o vė liau priestatai buvo paš alinti tik XX a.

Marmuras „Heraklio š ventykla“, 120 m. pr. e. :

Ir „Portuno š ventykla“, 100 m. pr. Kr. e. :

Po trumpos pertraukė lė s pietums kopiame į Aventino kalvą , kur veda keli keliai, bet ė jome sena vaizdinga Clivo di Rocca Savella gatve.

Ant kalvos kaž kada į sikū rė Senovė s Romos plebė jai, o dabar tai prestiž inė ž alia zona, toli nuo turistų minios, kuri paprastai neperž engia Cavalieri di Malta aikš tė s.

Kelyje į aikš tę yra dvi krikš č ionių labai gerbiamos baž nyč ios.

Š v. Sabinos baž nyč ia Santa Sabina (Santa Sabina all’Aventino) yra pagrindinė dominikonų ordino baž nyč ia. Originalus pastatas 422-432 m. VIII-IX amž iuje. ji buvo iš dalies atstatyta, iš laikant pirminę iš vaizdą .

Langai ne iš stiklo, o iš selenito, kurių dė ka bazilikoje net ryš kiausiomis saulė tomis dienomis karaliauja prislopinta š viesa. Baž nyč ioje yra 24 kolonos iš senovinė s Juno Regina š ventyklos, atsiradusios dar 400 m. pr.

Freska, vaizduojanti Kristaus Kalno pamokslą . Jį XVI amž iuje sukū rė Taddeo Zuccaro.

Madonna di Sant'Alessio arba Edesos Dievo Motina. Vienas iš labiausiai gerbiamų tarp krikš č ionių , laikomas stebuklingu,

dė l to jis pritraukia daug piligrimų iš viso pasaulio. Pagal baž nyč ios tradiciją ikoną nutapė evangelistas Lukas.

Ir š į juodą akmenį ant kolonos, anot legendos, pats velnias metė į Š v. Dominyką , bet nepataikė .


Kipariso medinė s durys yra seniausios Romoje, 5 amž iaus pirmoji pusė . Reljefuose pavaizduotos scenos iš Senojo ir Naujojo Testamentų .

Už baž nyč ios yra į ė jimas į Savello parką arba Apelsinų sodą . Manoma, kad patį pirmą jį apelsinmedį Romoje 1220 m. už augino Š v. Domenikas.

Iš č ia atsiveria nuostabi Romos panorama:

Prie į ė jimo į apelsinų sodą yra dar vienas į domus vaizdas – senovinis kaukių fontanas.

Jo vonia buvo iš saugota nuo seniausių laikų , o kaukę , pritvirtintą prie sienos, pagamino Giacomo della Porta.

Netoliese yra dar viena ž ymi San Alessio baž nyč ia ("Š ventieji Bonifacas ir Aleksejus, Dievo ž mogus"). Į kurta V a. , dabartinis fasadas – XVII a. , varpinė – XII-XIII a.

Pagrindinė s š ventyklos š ventovė s yra š ventų jų Bonifaco ir Aleksijaus relikvijos, ilsisinč ios po pagrindiniu altoriumi marmuriniame sarkofage.

Š v. Aleksijaus koplyč ia – tai viena kompozicija, kurią XVIII amž iaus antroje pusė je sukū rė Andrea Bergondi. Centrinis jo elementas – skulptū ra, vaizduojanti mirš tantį Aleksą , apsirengusį piligrimo drabuž iais. Virš jo matosi paauksuoti mediniai laiptai.

Maž ame pastate prieš ais baž nyč ią buvo vargš ų valgykla.

Kur atsidū rė š i eilė ?

Ir tai yra pagrindinė vietovė s turistinė „gudrybė “ – „Š ventoji skylė “ ((Santo Buco), vaizdas pro Maltos ordino rezidencijos Romoje vartų rakto skylutę .

Pagal rezidenciją pastač iusio Piranesi projektą buvo padaryta speciali skylė , iš kurios matyti trys valstybė s: Maltos ordinas (kuriam priklauso ordino rezidencija), Vatikanas (Š v. Petro bazilika). ) ir Italija (į skaitant viską , kas yra tarp jų ).

Skaič iau, kad kaž kaip galima patekti į pač ią rezidenciją , bet dabar ji už daryta antrą kartą .

Kairė je aikš tė s pusė je yra didelis naujas pastatų kompleksas – Popiež iš kasis Š ventojo Anzelmo universitetas.

Tai tarptautinis benediktinų universitetas, siū lantis filosofijos, teologijos, teologijos, religijos istorijos, liturginė s muzikos ir poezijos kursus!

Sant'Anselmo baž nyč ios teritorijoje, XIX amž iaus pabaigos pastate.

Paminklas Alesijui Kenterberieč iui, XII amž iaus katalikų teologui.


Aventinoje yra dar viena sena San Sabba baž nyč ia, kurią aplankė me ankstesnė se kelionė se.

Tada nusprendė me pamatyti Apijaus kelią , nusileidome nuo kalno iki Circus Maximus – „Didž iojo cirko“.

Circus Maximus Romoje yra vaizdingame slė nyje, tarp dviejų iš septynių kalvų , ant kurių pastatytas miestas,

Palatinas ir Aventinas.

Š iame didž iuliame hipodrome dvylika vež imų vienu metu galė jo varž ytis dė l teisė s bū ti vadinami geriausiais. Pats slė nis didž iulis: jo ilgis – 600 metrų , plotis – beveik 150 metrų . Tokios didž iulė s teritorijos ir patogios vietos dė ka senovė s romė nai, mė gę reginius ne maž iau nei skanų maistą , nusprendė č ia pastatyti gigantiš ką , net pagal š iuolaikinius standartus, cirką .

Gajaus Julijaus Cezario į sakymu Circus Maximus buvo sumaž intas iki neį tikė tinų proporcijų . Neį tikė tina, bet be nuolatinių bajorų lož ių , lenktynes ​ ​ sė dė dami galė jo stebė ti 250 tū kstanč ių plebų , lygiai tiek pat (! ) buvo ir stovimų vietų . Paskutinė s masinė s jojimo lenktynė s vyko 549 m. Po to Romos Circus Maximus pradė jo nykti.

„Ir po gabalo, gabalas po gabalo jie plė š ė plytų gamyklą “, todė l romė nai plė š ė stadioną medž iagų .

Viduramž iais č ia buvo ž emė s ū kio paskirties ž emė s, pastatai, iš kurių iš liko tik Torre della Moletta ("malū no bokš tas"), prieš tai č ia tekė jo upelis ir buvo malū nas - paveikslė lyje apač ioje deš inė je . Deš inė je yra rū mų griuvė siai ant Palatino kalno.

Pasiekė me Karakalos pirtis.

Jau V a. n. e. Karakalos pirtys buvo laikomos vienu iš Romos stebuklų . Grandiozinis pastatų kompleksas už ė mė.11 hektarų plotą . Ž monė s č ia ateidavo ne tik nusiplauti neš varumus, bet ir ilsė josi. Ypač svarbios buvo vonios vargš ams. Nenuostabu, kad vienas iš š iuolaikinių mokslininkų š iuos terminus pavadino geriausia dovana, kurią imperatoriai padovanojo Romos gyventojams. Č ia lankytojas rado klubą , stadioną , poilsio sodą , kultū ros namus.

Š iandien š is grandiozinis kompleksas yra populiarus turistų traukos objektas Italijoje. Jo centre yra didelė plokš tė ,


kuriame daž nai vyksta garsiausių operos dainininkų ir tautodailininkų koncertai. Juos gali stebė ti 8000 ž monių – bū tent tiek vietų yra numatyta moderniai į rengtoje auditorijoje. Verta paminė ti, kad scena pagal terminus yra didž iausia pasaulyje, jos ilgis yra 22 metrai.

Apsilankymas terminiame komplekse liko kitam kartui, einame į Porta Adreatina, Aurelijaus sienos vartus. Kelyje neatsirado nei vienas ž mogus.

Iki Appian kelio vartų prasidė jo nuo kitų vartų – San Sebastiano, todė l patraukė me ten palei sieną .

Š v. Sebastiano vartai (Porta San Sebastiano, taip pat Porta Appia) yra didž iausi ir geriausiai iš silaikę senovė s Romos miesto vartai. V amž iuje saugumo sumetimais buvo perstatyta iki 3 aukš tų ir baigtas vienas praė jimas, du bokš tai ir mū rai.

Tada padarė me klaidą , kurios niekam nepatarč iau kartoti. Appia Way, nors ir vadinamas Appia Antica, buvo iš saugotas puikios bū klė s, o eismas juo gana intensyvus. Reikė jo dalį kelio nuo vartų , nuo vartų iki San Sebastiano baž nyč ios nuvaž iuoti autobusu, bet ė jome pė sč iomis.

Pirmą mylią kelias toks, palei sienas be š aligatvių , todė l atvaž iavus maš inoms tenka prisiglausti prie pastatų sienų . Sako, sekmadieniais eismas už darytas, bet buvo pirmadienis.

Senovė s Romoje tikrai nebuvo dviejų rusų bė dų . Kadangi kvailių ten nebuvo, o keliai puikū s.

Pirmasis ž vilgsnis kelyje buvo baž nyč ia "Domine Quo Vadis? "

Vienana baž nyč ia buvo į kurta IX amž iuje,

buvo visiš kai atstatytas 1637 m.

Pagal legendą , bū tent š ioje vietoje jis pasirodė prieš apaš talą Paulių , kai š is grį ž o į Romą į vykdyti mirties bausmė s. Paulius už davė Kristui patį klausimą , kuris tapo baž nyč ios pavadinimu. Marmuro gabalas su Kristaus pė dsako kopija laikomas po metalinė mis grotelė mis (originalas saugomas San Sebastiano bazilikoje).

Pakelė je yra katakombos, kuriose prieglobstį rado pirmieji Romos krikš č ionys.

Į ė jimas į San Callisto katakombas. Tai didž iausios krikš č ionių katakombos Romoje, kurios buvo naudojamos laidojimui II-IV a.

Autobusai sustoja ir apsuka ratą prie San Sebastiano Fuori le Mura baž nyč ios („Š ventasis Sebastianas už miesto sienų “). Į kurta 340 m. , dabartinis fasadas 1612 m. , viena iš septynių Romos baž nyč ių ,


susijusius su epizodu „Domine quo vadis? “, apraš ytas Biblijoje ir nutikę s š iose vietose. Č ia taip pat saugoma viena iš strė lių , pataikiusių į š ventą jį Sebastijoną , ir kolona, ​ ​ prie kurios jis buvo pririš tas egzekucijos metu.

Antonio Dž ordž o š edevras (1672), sukurtas Gian Lorenzo Bernini. Tai laidojimo paminklas, esantis po koplyč ios altoriumi. Taip pat į domū s yra daug koplyč ios elementų , kurie buvo perkelti iš senovė s katakombų .

Š alia yra į ė jimas į Š v. Sebastiano katakombas. Taip pat yra puiki kavinė , kurioje galite pailsė ti.

Toliau Appian Way pė sč ių jų atkarpa su imperatorių š eimų palaidojimais jau praė jo.

Villa di Massenzio – tiksliau, raudonų plytų pastatų griuvė siai ž ole apaugusiame lauke. Pirmieji pastatai š ioje vietoje atsirado I amž iuje prieš Kristų . pr. Kr e.

Konsulo dukters Caecilia Metella kapas buvo pastatytas apie 50 m. pr. Kr. e.

Nenorė jau eiti toliau, nes buvome gerokai pavargę , atvaž iavo autobusas. Mums nerū pė jo, kur eiti, kol pasiekė me metro. Po dvideš imties minuč ių pasiekė me stotį "Arco di Travertino".

Be to, tą dieną kelionė į Romos į ž ymybes baigė si, nes nusprendė me nueiti į prekybos centrą „Panorama“ nusipirkti dovanų ir produktų namo. Vienoje iš grupinių turistinių kelionių turė jome vieš butį netoli Pietralata metro stoties, prekybos centrą tiesiai nuo metro iš važ iavimo. Nuo tada kiekvieną kartą , kai ten vykstame, labai patogu.

Grį ž ant metro traukinys staiga sustojo Kastro Pretorijos stotyje ir visi buvo iš vesti į lauką . Paaiš kė jo, kad metro buvo dar vienas streikas. Gerai, kad netoli Termini, iš ten iki vieš buč io važ iavome tramvajumi. Todė l bū tina patikrinti siū lomų marš rutų schemą su streikų laiku, jie iš anksto ž inomi ir informacija skelbiama.

Tę sinys č ia >>>

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas