Nuostabus kilimas iš Bayeux
Ryte nuė jome į vietą , kurią labai norė jau pamatyti, bet apie kurią beveik nieko než inojau – kilimų muziejų , esantį maž ame Bayeux miestelyje.
Š iek tiek miesto istorijos. Bayeux pasirodė kaip romė nų stovykla, skirta apsaugoti nuo vokieč ių iš puolių I amž iuje prieš Kristų . pr. Kr. Augustodurumo vardu. Nors į tvirtinimai tarp jū ros ir upė s Or egzistavo anksč iau, keltų miesto egzistavimo į rodymų nerasta. Gallo-romė nų laikais tai buvo svarbus centras kelyje tarp dabartinė s Lizjė ir Valognė s, prie brastos per Orą , kertanč ią miestą iš pietų į š iaurę . Kadangi gyvenvietė buvo bajokasų (kaip juos vadino Plinijus) galų genties teritorijoje, IV a. jis jau vadinamas Baiocassium.
Iš pradž ių vakariniame upė s krante kū rė si amatininkų ir pirklių gyvenvietė . Netoliese buvo Fauno kalnas, kuriame net keltų druidai atlikdavo savo ritualines apeigas. Š is kalnas buvo siejamas ir su pirmaisiais naujosios religijos – krikš č ionybė s – kankiniais. Visa tai, matyt, prisidė jo prie tolesnio gyvenvietė s virsmo religiniu centru. Romos imperijos pabaigoje jis tampa vyskupų centru, vienu seniausių .
Romos laikų miestas turė jo aiš kų stač iakampį iš planavimą , kuris iš liko ir viduramž ių mieste, kuris ilgą laiką neperž engė sienų : š iaurė je gyveno amatininkai, pietvakariuose – didikai, o baž nyč ia valdos buvo pietryč iuose. Be to, baž nyč ios nuosavybė s tampa vis svarbesnė s ir platesnė s, o kadaise buvusi normanų pilis visiš kai iš nyksta (dabartinė De Golio aikš tė ).
Bajo vyskupija yra viena seniausių Normandijoje. Pirmieji vyskupai kilę iš galų -romė nų bajorų , artimų karaliams. Vyskupų valdž ia iš augo po Romos imperijos ž lugimo. Po susiformavimo X a. kunigaikš tystė s vyskupai buvo iš Normanų kunigaikš č ių giminė s. Valdant Williamui Už kariautojui, mieste klestė jo religinė galia. Netoli Bayeux buvo Caenas, kuris Viljamo laikais buvo pagrindinis kunigaikš tystė s miestas. Kunigaikš tis vyskupu paskiria savo pusbrolį Odoną . Po juo buvo pradė ta statyti dabartinė katedra. Odonas yra tas, kuris š imtmeč ius š ioje katedroje deda garsų jį kilimą .
Per Vilhelmo sū nų karą dė l sosto Bayeux patyrė didelį sunaikinimą ir nuosmukį . XIII amž iuje. jis, kaip Normandijos dalis, priklauso Prancū zijos karaliaus valdž iai. Tač iau dvasininkų religinė galia mieste iš lieka labai stipri, nes turė dami milž iniš kus turtus jie galė jo nusipirkti paš alpų iš karaliaus. Tik po Š imtameč io karo mieste atsirado stipri pasaulietinė valdž ia, kuri prieš inosi religinei. Religiniai karai susilpnino baž nyč ią , suskaldė gyventojus ir taip vė l pristabdė miesto raidą . Vyskupų valdž ia iš augo XVII amž iuje, kai miestas perž engė miesto sienas, kurios ė jo maž daug palei dar tebegyvenusios romė nų stovyklos sieną . Aplink centrą yra daugybė skirtingų ordinų vienuolynų . Revoliucija padarė galą religinei galiai mieste.
Bayeux yra 12 km nuo paplū dimių , kuriuose są jungininkai iš silaipino 1944 m. birž elį . Operacijos Overlord metu miestas buvo pirmasis iš laisvintas, todė l nebuvo sunaikintas. Č ia iš laisvintoje teritorijoje į sikū rė pirmoji Prancū zijos vyriausybė . Ruoš damiesi Kano iš vadavimo operacijai, są jungininkai net nutiesė aplinkkelį (dabar – rajono bulvaras), kad sunkiosios technikos vibracija nesunaikintų senovinio miesto ir jo katedros. Š iuo metu ž iediniame kelyje yra są jungininkų , ž uvusių iš laisvinant Normandiją , kapinė s ir tam skirtas muziejus.
Kadangi Bayeux ilgą laiką buvo vyskupų centras, bū tina papasakoti apie pagrindinę miesto katedrą . Bajeux Dievo Motinos katedra buvo pastatyta XI–XV a. , tai buvo pagrindinė vyskupijos katedra, č ia gyvavusi IV–XIX a. Evry vyskupas Hugo pradė jo statyti, bet katedra buvo baigta ir paš ventinta vadovaujant Odonui. Odonas dalyvavo Anglijos už kariavime, gavo didelių finansinių iš teklių ir po to sugebė jo greitai už baigti statybas. Š ventykla buvo paš ventinta dalyvaujant Vilhelmui ir Matildai. Tač iau š i jau panaudota, nes ant karalienė s Matildos kilimo Haroldas prisiekia š ios katedros relikvijomis.
Bajo Dievo Motinos katedra
Aplink katedrą susiformavo ketvirtadalis dvasininkų : dvasininkų namai (XIV-XVIII a. ), Vyskupų rū mai, kapitulos biblioteka, kanauninko namai.
Seniausios katedros dalys yra kripta (su XI a. dekoratyviniais elementais ir XV a. freskomis) ir vakarinio fasado bokš tų pamatai. Tik kripta buvo iš saugota po karo Viljamo Už kariautojo sū nums, kai katedra beveik visiš kai sudegė . Tada 12 amž iaus pabaigoje katedra vė l sudegė . Beveik pusantro amž iaus kripta buvo už mū ryta. Nusprendus katedrą atstatyti, romaninis stilius jau už leido vietą gotikai. Todė l jie pradė jo jį perstatyti nauju stiliumi. Taigi katedra buvo vienas pirmų jų tokio stiliaus pastatų . Tai buvo bene pirmasis architektū roje pastatytos aukš tos centrinė s navos pavyzdys, kuris leido geriau apš viesti š ventyklą .
Katedros kripta
Iš iš orė s katedra yra pastatas, kurį beveik visiš kai galima priskirti XIII a. Romaniniai bokš tai buvo pastatyti su gotikiniais lancetų galais.
Vakarinis katedros portalas iš iš orė s
Vakarinis fasadas turi tris portalus. Skulptū ros buvo prarastos per religinius karus. Kairiojo portalo timpanas skirtas Kristaus aistroms, deš inysis - paskutiniam teismui. Š imtameč io karo metu š iaurinis bokš tas tarnavo kaip sargyba.
Vakarinis katedros portalas iš vidaus; XIII amž iaus vitraž ai
Neį prastiausias yra pietinis fasadas. Kanono portalo timpanone pavaizduotos scenos iš anglų š ventojo Tomo Beketo gyvenimo. Š is š ventasis buvo populiarus Prancū zijoje XIII amž iuje. Jo gyvenimo apraš ymai buvo iš versti ir skaityti. Jis aplankė Bayeux tremties iš Anglijos metu. Taigi scenos iš jo gyvenimo atsidū rė Prancū zijos katedroje. Taip pat yra vandalų nesulauž yta skulptū ra, ant sienos už raš ai, skirti mirusiai vieno iš vyskupų seseriai.
Š iaurinio portalo anksč iau nebuvo. Jis buvo sulauž ytas tik XIX a. Š ioje pusė je prie katedros yra kapitulos biblioteka, kurioje buvo kopijuojami ir saugomi dokumentai ir knygos. Iš tos pač ios pusė s gerai matoma vakarinio portalo bokš tų atvirkš tinė pusė .
Aukš tas centrinis bokš tas, bū dingas normanų stiliaus pastatams, pradė tas statyti tik XIV a. Jis buvo pastatytas ilgą laiką , buvo suniokotas gaisrų , pakeistas „restauracijų “, baigtas tik XIX amž iuje jau neogotikiniu stiliumi.
Katedros interjeras iš saugojo keletą į domių vietų . Apatinė katedros dalis yra romaninė . Dekore yra normanų stiliaus elementų . Pietinė je dalyje galite pamatyti ant bareljefų , tarp kurių yra vadinamieji meiluž iai iš Bayeux, ir Haroldo priesaikos kartojimas nuo kilimo. Pirmieji vyskupai pavaizduoti medalionuose ant choro lubų .
Bayeux mė gė jai
Apreiš kimas, Trejybė , Nukryž iavimas ir Š v. Mikalojaus gyvenimo scenos – visas XIII a. , Š v. Tomo Beketo kankinystė (XIX a. ) yra ant sienos prie pietinio portalo (kanono) .
Trejybė – virš uje ir Apreiš kimas – apač ioje (XIII a. )
Iš Š v. Mikalojaus gyvenimo (XIII a. ) – apač ioje, Tomo Beketo nuž udymas (XIX a. ) – aukš č iau
Š iaurinė je sienoje yra lobis (į ė jimas tik su grupe), kuriame š imtmeč ius laikytas kilimas, o dabar yra XII-XIII a. objektai (Š v. Regnoberto riza, arabų karstas). darbas, spinta su viduramž ių paveikslais). Š alia į ė jimo – XIII a. vitraž as (dar vienas – vakariniame portale, kur yra vargonai). Už š iaurinio bokš to yra praė jimas į kapitulos salę (tik su grupe), kur iš saugotas labirintas. Š ios pusė s koplyč ios yra sujungtos su biblioteka, vyskupų rū mais.
Jei paliksite katedrą per vakarinį portalą , pasukite į kairę ir eikite gatve palei pietinį fasadą ir toliau kirskite Arba, tada iš eisite į Viljamo Už kariautojo centrą , esantį buvusi seminarija. Š iandien ten yra Bayeux gobelenas arba karalienė s Mathildė s kilimas. Visame mieste yra nuorodos į Kilimų muziejų . Muziejus už ima 2 aukš tus. Virš utinė je – kilimo sukū rimo istorija, o apač ioje, pusiau tamsoje, po stiklu – š is stebuklas, kuris apraš ytas ž emiau. Prie į ė jimo pateikiami audiogidai 14 kalbų , į skaitant. rusiš kai. Ekskursija kilimu trunka apie 1 val. Didž iausia apsilankymo kaina dabar – 9 eurai, studentams ir moksleiviams nuo 10 metų – 4 eurai.
Kai kurie š į objektą vadina „kilimu“, kiti – „gobelenu“, bet iš tikrų jų tai yra siuvinė jimas. Kai kurios detalė s man netelpa į galvą : kaip š į gobeleninį kilimą pavyko iš saugoti beveik 1000 metų , kiek ž monių jį iš siuvinė jo (o jo ilgis nuostabus), kodė l š is stebuklas į UNESCO pasaulio paveldo są raš ą į trauktas tik 2007 m. ?
Kilimas (pavadinsime jį taip, nes jis vadinamas tapisserie) buvo iš siuvinė tas iš kart po Hastingso mū š io. Tariami už sakovai (nes visais laikais tokie darbai buvo atliekami pagal už sakymą ): kunigaikš tienė -karalienė Matilda, Viljamo Už kariautojo ž mona ir vyskupas Odonas, jo pusbrolis. Antroji versija daugeliui atrodo realesnė dė l daugelio priež asč ių . Pats vyskupas Odonas buvo Hastingso mū š io dalyvis. Po už kariavimo jis už valdė Kento ž emes, o seniai tyrinė tas siuvinė jimo stilius yra pietryč ių anglosaksų . Ant kilimo pavaizduoti trys apytiksliai vyskupai. Jis ilgą laiką stovė jo Bayeux vyskupijos virš ū nė je (nuo 1049 iki 1097 m. ), jo nurodymu jie pradė jo statyti Dievo Motinos katedrą . Ant kilimo pavaizduota priesaikos scena ant relikvijų iš Bayeux katedros. Kilimas daugelį amž ių buvo saugomas š io miestelio Dievo Motinos katedroje, iš kur kartą per metus liepos mė nesį relikvijų š ventė s proga buvo iš neš amas „vieš ai apž iū rė ti“ (ty tai buvo pasakojimas nuotraukose apie Williamo Anglijos už kariavimas neraš tingiems parapijieč iams).
Vyskupas Odonas dalyvauja Hastingso mū š yje
Dabar pateiksiu su siuvinė jimu susijusius skaič ius. Kilimas iš siuvinė tas ant lino, naudojami 8 spalvų siū lai. Plotis - apie 50 cm, ilgis - apie 70 m. Kilimas apima 58 scenas. Manoma, kad beveik 1000 metų buvo prarastos 2 scenos (galbū t Williamo atvykimas į Londoną , jo karū navimas Vestminsteryje, bokš to statyba). Kilimas detaliai vaizduoja į vykius, vykusius nuo 1064 iki 1066 m. Iš siuvinė ta daugiau nei 600 ž monių , 200 arklių , 50 š unų , 30 pastatų , 40 laivų , bendras tiriamų jų skaič ius daugiau nei 1500. Iš studijavę siuvinė jimą padarė me iš vadą , kad kilimą siuvinė jo dvi (! ) siuvinė jos. per 2 metus. Aukš č iau siuvinė ti į vykiai apibendrinti lotynų kalba. Siuvinė jimuose – į rankiai, š ukuosenos, XI amž iaus drabuž iai, tikri į vykiai (Halio kometos atsiradimas), mitologinė s bū tybė s iš tuo metu ž inomų istorijų (pasakos, senovė s mitai). Amž ininkai (Guillaume'as iš Puatjė ir Guillaume'as iš Jumiè ges) pasakojo apie ant kilimo vaizduojamus istorinius į vykius, po š imtmeč io juos papildė dar du autoriai, t. y. siuvinė jimas yra dokumentuotas.
Halio kometa buvo matyta per Haroldo karū navimą
Nesvarbu, kas ir kur buvo iš siuvinė tas kilimas, jis buvo pagamintas siekiant į rodyti Williamo Anglijos už kariavimo teisė tumą . Tai istorija apie gė rio triumfą prieš blogį , nes Haroldas pirmiausia prisiekė iš tikimybę Williamui kaip savo valdovui, o paskui ją sulauž ė , už ką buvo nubaustas, mirdamas per Hastingso mū š į .
Keli ž odž iai apie personaž us ant kilimo ir į vykius, vykusius prieš iš siuvinė tus ant kilimo. Apie Vilhelmą kalbė jau ankstesnė je dalyje. Edvardas Iš paž inė jas buvo vienos normanų kunigaikš tienė s sū nus (jo motina Emma buvo Williamo senelio sesuo). Po pirmojo anglosakso vyro nuž udymo ji iš tekė jo už jo ž udiko dano Knuto. Po to Edvardas ilgus metus slapstė si pas giminaič ius Normandijoje. Haroldas buvo Anglijos karaliaus Edvardo Iš paž intojo (buvo vedę s savo seserį ) svainis, turtingos anglosaksų š eimos Vesekse palikuonis. Taigi Viljamas buvo Anglijos karaliaus kraujo į pė dinis. Haroldą palaikė anglosaksų aukš tuomenė , kuri po Edvardo mirties jį iš rinko karaliumi.
Eduardas iš paž inė jas
Istorija prasideda 1064 m. , kai Haroldas eina pas Viljamą perteikti Edvardo Iš paž inė jo troš kimą padaryti jį Anglijos sosto į pė diniu. Yra versija, kad jis iš vyko į Normandiją iš pirkti savo brolio, kuris buvo paimtas į kaitu. Per audrą jis neina ten, kur planavo. Jis paimamas į nelaisvę . Vilhelmas iš perka Haroldą iš nelaisvė s. Jis gyvena Normandijoje, dalyvauja Williamo kampanijose Bretanė je. Tada seka vasalo priesaikos scena ant Bayeux katedros relikvijų .
Haroldas prisiekia Dievo Motinos katedros relikvijomis
Tada Haroldas grį ž ta į Angliją . Po dvejų metų bevaikis Edvardas mirš ta. Haroldas karū nuotas. Vilhelmas suž ino apie į vykius Anglijoje. Jis aprū pina laivyną , plaukia į Angliją atsiimti palikimo. Kadangi tais laikais melagingi parodymai buvo rimta nuodė mė , jam pritaria popiež ius, daugelis Europos samdinių stoja į kariuomenę .
Manoma, kad per Hastingso mū š į Vilhelmas ž uvo. Jis atidaro skydelį , kad parodytų esą s gyvas
Toliau pateikiama istorija apie Hastingso mū š į , kai Haroldas ž ū sta. Ilgą laiką buvo manoma, kad jis mirė nuo strė lė s deš inė je akyje. Tač iau yra versija, kad jo brolis mirė nuo strė lė s, o Haroldas buvo nuž udytas kardu. Visa tai, kaip komiksuose, pasakojama ant kilimo. Ir š į komiksą galima ž iū rė ti be galo – tai netrukdo.
Haroldas nuž udytas nuo strė lė s
Pirmasis raš ytinis kilimas paminė tas XV amž iuje. Per religinius karus jis buvo paslė ptas. Mokslininkai kilimu susidomė jo tik XVII a. Iki XVIII amž iaus jis buvo saugomas Bayeux Dievo Motinos katedros lobyje. Per revoliuciją , už darius baž nyč ias, kilimas buvo beveik supjaustomas į gabalus, kad bū tų galima supakuoti iš vež tas vertybes. Laimei, į sikiš o Lambert-Leforestier advokatas. Tada Napoleonas nuneš ė kilimą į Paryž ių , kur jis tapo priemone propaguoti jo idė ją apie antrą jį Britų salų už kariavimą . Tada kilimas buvo eksponuojamas visuomenei Luvre. Kai už kariavimas nepavyko, kilimas buvo grą ž intas. XIX amž iuje jie padaro jo kopiją Anglijai. Antrojo pasaulinio karo metais kilimas yra vienoje iš pilių , kur jį tyrinė ja vokieč ių mokslininkai. Tada jis vež amas į Luvrą į primityvaus meno parodą , iš kur jie turė tų bū ti iš gabenti į Vokietiją , bet neturi laiko. Kilimas grį ž ta į Bayeux 1945 m. , kur jis tebė ra ir š iandien.
Mieste taip pat galite pamatyti barono Gerardo meno muziejų (buvusių vyskupų rū mų dalyje likusią dalį už ima miesto rotuš ė ); š alia aikš tė s Laisvė s medis auga Laisvė , pasodinta per revoliuciją ; britų karių kapinė s, Normandijos mū š io muziejus-memorialas ir memorialas, skirtas nuo 1944 m. ž uvusiems ž urnalistams (rajono bulvare). Pirmiesiems vyskupams skirtos seniausios baž nyč ios: Š v. Egziuperi (miesto rytuose č ia buvo laidojami vyskupai), Š v. Vigoro, Š v. Patriko. Mieste iš likę.14–16 amž ių fachverkiniai namai ir XVII–XIX a. dvarai.
Laisvė s medis
Bayeux mieste buvo iš vystytas nė rinių ir porceliano gamybos menas.
Kiekvienais metais pirmą jį liepos savaitgalį mieste vyksta viduramž ių festivalis.
