9 turo „Du aistros poliai“ diena Segovija ir Toledas.

2012 Lapkričio 17 Kelionės laikas: nuo 2012 Spalio 21 iki 2012 Spalio 21
Reputacija: +172.5
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Devinta diena.

Puikū s pusryč iai. Iš vykimas 8.50 val. Nors susitikome 8:30. Š į kartą mū sų gidas permiegojo.

Š iandien diena prasideda Segovijoje. Tada 14:00 ekskursija į Toledą . Kas nori likti Madride.

Vykstame į abi ekskursijas. Puikiai suprantu, kad Madridui laiko neturė sime. Tai vienintelis didysis miestas kelionė je, kurio visiš kai neprisimenu. Yra nuotraukų , ž iū riu – bet miesto jausmo nė ra. Nevaikš č iojo, nejautė . Pasirenkamieji dalykai atė mė visą mano laisvalaikį . Magneto Madride iš principo net nepirkau. Tada pasigailė jau, pamač iau tokį ryš kų )))

Reikė jo bent kaž kaip pasiruoš ti tam laisvalaikiui, kuris buvo vakar vakare ir, be Prado, pasivaikš č ioti bent miesto centre. Juokinga – tiksliai prisimenu, kaip Praha skamba vakare; koks oras Senos krantinė je; kokiomis spalvomis ž ė ri Barselona. Prisiminimai gausū s, daugialypiai. O Madridas liko tik paveikslas.


Segovija yra už.86 km. Miestelis į sikū rę s kalnuose, verta š iltai apsirengti. Saulė ž vilgtelė jo pusiaukelė je. Miestas maž as, pilnas gė lių ir ž alumos. Parduotuvė s ir kavinė s ryte vis dar nedirba. Ž inoma, mes ten atvykome apž iū rė ti garsiojo senovė s Romos akveduko. Centrinė je miesto aikš tė je kyla didž iulė s 28 metrų aukš č io arkos. Vos spė jome pastebė ti pač ią akveduko pradž ią , pravaž iavome prie į važ iavimo į miestą , kur ž emai ir nepastebimai, vos pora metrų iš likusi siena.

Aikš tė je – Kapitolijaus vilko su Romulu ir Remu kopija, iš karto primenanti mokyklos istorijos pamokas. Skulptū ra miestui buvo padovanota 1974 metais akveduko 2 tū kstantmeč iui. O dar viena atrakcija – Alkazaro pilis. Informacijos centras iš dalino miesto ž emė lapius ir pajudė jo.

Po dvideš imties minuč ių ekskursijos supratome, kad maž ai ką prisimename: datas, datas, vardus. . . nusprendė me patys pasivaikš č ioti. Laimei, marš rutas nė ra sunkus ir eina beveik vienu keliu iki pilies, o tada atgal iki akveduko į centrinę aikš tę . Kol atvaž iavome į pilį , turė jome laiko nusifotografuoti – o vaizdai ten graž ū s – mū sų grupė jau mus pasivijo.

Laisvalaikiu jie eidavo apsipirkti. Tiesiai pakeliui nuo pilies radome linksmą butiką "Kukul" su labai neį prastais drabuž iais ir papuoš alais iš Peru, Nepalo ir kt. Pirkau su malonumu: sijonai, tunikos, megztiniai, biž uterija. Ryš kū s spalvų deriniai, tokius derinius matome retai ir kokybė gera.

Toledas yra už.120 km. Kaip vė liau buvo pasakyta, jei Madridą į sivaizduotume kaip laikrodž io ciferblato centrą , tai Segovija yra maž daug ties skaič iumi 11, o Toledas – prie 7. Taigi sustojame į Madridą tiems, kurie nori į Toledo ir pirmyn. Dabar š ie atstumai atrodo tik ž aislai, maž i. Tolede gidas puikus, į simylė ję s savo miestą . Pirmas sustojimas foto pertraukai apž valgos aikš telė je virš miesto. Č ia buvo pagrindinė kelionė s dalis. Mieste siauros gatvelė s ir sustoti buvo nepatogu, trukdė me praeiviams ir patys maž ai girdė jome. Vaizdas tiesiog pasakiš kas, kvapą gniauž iantis. Miestas kaip delne iš apač ios nubrė ž tas upė s. Virš ž emų pastatų stogų kyla Pilies sienos, š ventyklų ir katedrų bokš tai.


Tač iau prieš aky dar buvo nuostabi turo kulminacija, kurios aš vos nepraleidau. Norė jau palikti antrą pusę apž valgos, gerai, kad dukra į kalbė jo pasilikti. Garsiojo hidalgo iš La Manč os gimtinė mums sugebė jo suž avė ti – Toledo katedra padarė nepamirš tamą į spū dį – mistiš kai graž ios architektū ros, erdvė s ir istorijos derinys. Gotikinė katedra, pastatyta maurų meč etė s ir vestgotų baž nyč ios vietoje. Apsidairę net š ventykloje pasiklydome. Turė jau paskambinti mū sų Galoč kai ir papraš yti, kad jie mus surastų . Atleidimo portalas, Liū tų portalas, tiesiogine prasme š vytintys El Greco paveikslai zakristijoje. Vieš paties Kū no koplyč ioje jauti laikinumą to, kas vyksta aplink. . . Š viesus langas lubose ir tarsi angelai sklando aplink jį – pakeliate galvą ir prarandate realybė s pojū tį .

Norė jau dar kartą perskaityti Feuchtwangerio „Ispaniš ką baladę “. Dabar supratau savo draugę , kuri prieš kelerius metus, grį ž usi iš Ispanijos, su blizguč iu akyse bakstelė jo man š ią knygą ir entuziastingai suš nibž dė jo: „Paskaityk“. Skaič iau, bet dabar perskaitysiu dar kartą , kitaip. . . Č ia maž as eskizas knygai, daž nai randamas internete, specialiai ieš kojau, norė jau prisiminti tuos nuotaikos atspalvius ir , gal dar kam bus į domu: „Kitame paveiksle buvo mergina musulmonė su pilna pintine rož ių , o prieš merginą susigė dę s stovė jo karališ kos iš vaizdos ir karališ kai apsirengę s mauras....tai princesė Casilda ir jos tė vas Toledo karalius Al Menonas. Casilda, slapta auklė jama krikš č ionių tikė jimo slaugytojos, be baimė s neš ė maistą krikš č ionims belaisviams, kurie mirė iš bado jos tė vo pož emiuose. Karalius apie tai suž inojo iš informatoriaus ir netikė tai pasirodė prieš savo dukrą . Jis griež tai paklausė , kas yra jos krepš elyje. Ten buvo duonos, bet ji pasakė : „Rož ė s“. Supykę s pakė lė dangtį – ir ką ? Duona virto rož ė mis. Liū tas Feuchtwangeris „Ispaniš ka baladė “.

Iž dą apskritai sunku apibū dinti, tereikia jį pamatyti. Frazė „pagaminta iš aukso, sidabro, brangakmenių ir sveria apie 180 kg“ neperteikia nė deš imtadalio to spindesio iš puikaus darbo, nuo smulkiausių papuoš alų detalių bei nuostabaus aukso ir sidabro atspalvių derinimo efekto.

Prasideda laisvalaikis ir, ž inoma, suvenyrų pirkimas mū sų vyrams. Peiliai, ž irklė s, ieš meliai. Ir inkrustuota, su mistinė mis figū romis dekoravimo raš tuose. Nagų ž irklė s ir maž as elegantiš kas peiliukas lygia medine rankena. Kodė l jis mane, neį sivaizduoju, bet negalė jau atsispirti. Draugė s ir artimieji – papuoš alai: auskarai, pakabukai, apyrankė s, plaukų segtukai kaklaraiš č iams. Parduotuvė je, nuoš alyje, sė di jaunuolis, o mū sų akyse jo rankose gimsta graž us pakabukas. Tolede savotiš kas biž uterijos stilius – aukso raiž inys ant juodo emalio. Atrodo originaliai.


Iš vykstame apie aš tuntą vakaro, grį ž tame tiesiai į vieš butį .

Beje, š iandien vadinamasis kelionė s „meridianas“ arba „sliuogė “ ant studento – atsilieka pusiaukelė je. Rytoj tarsi prasideda kelias namo.

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
По дороге на Сеговию
Акведук в Сеговии
Сеговия
Сеговия
Сеговия. Вид с площадки дворца
Сеговия
Сеговия
Сеговия
Сеговия
Сеговия
Сеговия. Такие забавные чудики.
Свинки и овечки - самые частые сувениры в Сеговии
Очень понравился необычный этнический магазинчик
Сеговия
Толедо
Komentarai (2) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras