Kas nematė Kairo - nematė pasaulio (c)

2010 Rugpjūčio 26 Kelionės laikas: nuo 2009 Gruodžio 23 iki 2009 Gruodžio 25
Reputacija: +470.5
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Autobusų stotyje Sharma buvo nupirkta kartu su nuolat besimuš anč ia mergina, turė dama bilietą į Kairą.

Vež ė jas: East Delta Travel.

Autobuso VIP klasė.

Kaina: 80 svarų.

http://picasaweb. com google. com. ua/lh/photo/3DgvuOlxFzjAjTvNo6zq0l-aFF6totz2qgeg_rO0vP8? feat=tiesioginė nuoroda

O dabar aš jums pasakoju, kaip atrodė š is VIP klasė s stebuklas...Bet, tiesą sakant, visai nieko...Senas Ikarus, š iek tiek sumuš tas gyvenimo, vietinio iš siliejimo, bet su kondicionieriumi...Iki kelionė s pabaigos gerokai suš alome, nors oro srautas atrodė reguliuojamas...

Pakeliui padarė me vieną sustojimą (neaiš ku kur) 20 minuč ių . Galė jai sė dė ti kavinė je (neduok Dieve! ) ir eiti be reikalo (tokių tualetų net siaubo filmuose nerodo). Jie sumokė jo du svarus iš erzinanč io „wc vadovo“ ...

Taigi, 6 ryto ir mes Almaza autobusų stotyje š lovingame Kairo mieste.


Č ia pasigavome taksi ir nuvaž iavome į KHAN EL KHALILI – seną Kairo pė sč ių jų zoną , garsė janč ią viduramž ių turgumi (didž iausiu Artimuosiuose Rytuose), jaukiais kavos namais ir rankdarbiais.

Š iame garsiajame turguje yra didž iausias rankdarbių pasirinkimas. Turgus pilnas suvenyrų parduotuvių , kuriose parduodami papiruso paveikslai, rytietiš kos monetos, kilimai ir stiklo dirbiniai. Pasivaikš č iojimą po parduotuves gali nutraukti malonus poilsis vienoje iš daugybė s kavinių , kur galite už sisakyti puodelį puikios mė tų ar raudonosios kerkados arbatos arba parū kyti obuolių „kaliuką “ (c) Bet, deja, mes to nepadarė me. paziurekit kas ir ka ten pardavinė jo, nes 7 ryto, kai ė jome ten, visos parduotuvė s dar buvo už darytos.

Č ia pat siaurose gatvelė se daug meč eč ių ir medresų , gyvenamų jų pastatų . Nuotraukoje vaikai bė ga į mokyklą ))

Č ia gyvena ž monė s, kurių pajamos ž emesnė s nei vidutinė s...

http://picasaweb. com google. com. ua/Angellies85/KhanElKhalili? authkey=Gv1sRgCK76gbuf0sOxWA&feat=tiesioginė nuoroda

Vienoje iš tokių gatvių , vengdami bė giojanč ių vaikų , š unų ir kač ių , atsigaivinome cukranendrių sultimis ir iš ė jome pasivaikš č ioti po meč etę bei El Azhar universitetą , esantį Sharia el Muski gatvė je.

http://picasaweb. com google. com. ua/lh/photo/TM2TUt5uaU2-xE7ZALTrmg? authkey=Gv1sRgCPbzqPaPntnXkwE&feat=tiesioginė nuoroda

AL-AZHAR - Jami "al-Azhar (Bent Briliantiš kiausia meč etė ) - labiausiai gerbiamos meč etė s ir religinio universiteto Kaire pavadinimas. Meč etė buvo pastatyta 970-972 m. Fatimidų laikais, kurie savo kilmę atskleidė Fatimą . pranaš o Mahometo duktė . „Al-Azhar“ – aukš č iausias laipsnis iš „Zahra“ (puikus, ryš kus, genialus – arabų. ) – garbė s epitetas, kuriuo daž niausiai vadinama Fatima. Kalifas al-Muizzas (953–975) ), kuris tuomet valdė Egiptą , norė jo paversti al Azharą pagrindiniu š iitų valstybių religiniu centru. Meč etė buvo pastatyta kartu su al-Kahiros miestu (Kairas), kuris tapo naują ja Egipto sostine. Jau tada meč etė pradė jo mokyti iš pradž ių Korano mokslų , o vė liau matematikos, astronomijos, gamtos mokslų ir geografijos. (c)


Į meč etė s teritoriją pateksite pro dvigubą Kirpė jo vartų arką , kur naujai priimtų studentų galvos nuskusta.

Deš inysis ir kairysis kiemai veda į dvi medreses (vidurinę mokyklą ); kairė je esanti medresa, vainikuota nuosavu kupolu ir minaretu, buvo pridė ta 1340 m. Č ia verta už sukti apž iū rė ti stiklo mozaikomis papuoš tą maldos niš ą . Tiesiai prieš ais yra centrinis kiemas, kurį riboja galerija su vingiuotomis arkomis. Tai seniausia pastato dalis, jos statyba siekia Fatimidų laikus. Prieš inga kiemo dalis atsiveria į maldos salę . Anksč iau š i salė siekė tik maldos niš ą , tač iau XVIII amž iaus viduryje buvo iš plė sta pridedant dar keturias pasaž as. Iš kiemo atsiveria graž us vaizdas į tris pagrindinius minaretus, kurie (iš deš inė s į kairę ) datuojami 1340-1469 m. , 1510 m. 1510 m. minaretą su dviguba virš ū ne pridū rė paskutinis mamelukų sultonas El Ghuri, kuris taip pat pastatė gretimą vikalą ir El Ghuria ansamblį . (su)

Toje pač ioje gatvė je, prieš ais El Azharą , yra EL HUSSEIN aikš tė su to paties pavadinimo meč ete.

http://picasaweb. com google. com. ua/Angellies85/ElHussein? authkey=Gv1sRgCLXq54j5ooaXeg&feat=tiesioginė nuoroda

Jame yra viena iš islamo š ventovių – pranaš o Muhammedo Husseino proanū kio, ž uvusio 680 metais Karbalos mū š yje, galva. Nuo tada musulmonai skirstomi į sunitus ir š iitus – jo pasekė jus. (su)

Anksč iau (pagal gandus) ne musulmonai į š ią meč etę nebuvo į leidž iami, dabar galite...arba mes labai panaš ios į musulmones...bet į meč etę , iš moteriš kos pusė s, patekome basos, už sitraukę gobtuvus. mū sų galvos...

Kelios moterys miegojo ant kilimų ant grindų , o tik viena meldė si, sė dė dama ant laiptų prie sidabrinio karsto (ar kaip tai pavadinti? ) Hussein...

Iš El Husseino taksi nuvaž iavome į AHMED IBN TULUN MEČ ETĘ.

Meč etę pastatė Ahmadas ibn Tulū nas, Egipto gubernatorius Abbasidas 868–884 m. , kurio valdž ia buvo apibū dinta kaip de facto nepriklausoma.

Istorikas al-Maqrizi pateikia meč etė s statybos pradž ios datą – 876 m. po Kr. , o iš tų laikų iš likusi meč etė s plokš tė už baigimo data nurodo 265 m. po Kr. arba 879 m.


Meč etė buvo pastatyta ant nedidelė s kalvos, vadinamos Gebel Yashkur, "Padė kos kalva". » Viena vietinė legenda sako, kad bū tent č ia Nojaus arka sustojo po potvynio, o ne Ararato kalne.

Didž ioji ceremoninė meč etė buvo skirta Ibn Tuluno ir jo sostinė s Al-Kattai, kuri buvo Tulunidų dinastijos administracinis centras, stiprybė s ir galios ž enklas. Iš pradž ių meč etė buvo suprojektuota kaip rū mai, o durys, esanč ios š alia minbaro, leido jam patekti tiesiai į meč etę . Al-Kattai buvo nugriautas 10 mū sų eros amž iaus pradž ioje, o meč etė yra vienintelė iš tų laikų iš likusi struktū ra.

Meč etė buvo keletą kartų restauruota.

Pirmasis ž inomas restauravimas buvo atliktas 1177 m. Fatimidų viziro Badr al-Jamali į sakymu. Sultono Dajino atkū rimas 1296 m. pridė jo keletą patobulinimų į bendrą struktū rą.

Paskutinį kartą meč etę atnaujino Egipto Vyriausioji seniū nų taryba 2004 m. (c)

Meč etė labai į spū dinga savo dydž iu ir architektū ra, o „vau! “ pratrū kome choru, ypač nė vienos gyvos sielos, iš skyrus mus ir du senukus, kurie mums ant kojų padovanojo nuostabiai pasiū tus ž alius batų už valkalus (tai yra ž inojo, kad negalima vaikš č ioti meč etė je), meč etė je nebuvo. Pasigrož ė ję š ios š ventos vietos vidinė mis grož ybė mis, sraigtiniais laiptais už kopė me į aukš č iausią bokš telį , nuo kurio atsiveria nuostabi metropolio panorama.

http://picasaweb. com google. com. ua/Angellies85/IbnTulun? authkey=Gv1sRgCO2F__K2ho7ICw&feat=tiesioginė nuoroda

Toliau nuo ibn Tulun meč etė s, palei Sharia el Saliban gatvę , ė jome į Salah ed Din (Salladin) aikš tę , kur yra dvi meč etė s – Sultono HASSAN ir RIFAY.

SULTANO HASSANO MEŠ Ė – stilistiš kai laikoma kompaktiš kiausia ir apibendrinanč ia iš visų Kairo paminklų . Tai vienas iš mamelukų architektū ros š edevrų . Pastatą.1356 m. pastatė sultonas Hassanas bin al-Nasser Muhammad Qalawum, kad jis veiktų kaip meč etė ir religinė mokykla visoms keturioms teisinė ms sunitų islamo š akoms. Jis buvo sukurtas taip, kad kiekviena iš keturių mą stymo mokyklų - Shafi, Maliki, Hanafi ir Hanbali - turė tų savo plotą po meč etė s padalijimu.


Statybos prasidė jo 1356 m. po Kristaus ir baigė si po 7 metų , 1363 m. Vienas iš minaretų sugriuvo statybų metu, ž uvo 300 ž monių . (su)

RIFAI MEŠ EJA – pastatyta XX amž iaus pradž ioje. pseudomamluk stiliumi š i meč etė savo š lovę skolinga kelių Muhamedo Ali dinastijos narių , į skaitant karalių Faruką , kuris buvo nuverstas 1959 m. , kapams (c)

Į ė jimas į meč eč ių vidų mokamas, jei neklystu, kaž kas apie 40-60 svarų.

Į vidų nė jome.

http://picasaweb. google. com/Angellies85/SultanHasanRifai? authkey=Gv1sRgCICjreD7z9il7QE&feat=tiesioginė nuoroda

Dabar turė jome eiti į Citadelę.

Tai visai netoli nuo Saladino aikš tė s, bet kadangi Kaire taksi yra prabanga (maksimaliai mokė jome 20 svarų , nukeliaudami nuo vieno Kairo galo beveik iki Gizos piramidž ių ), tikslą pasiekė me už kelis pinigus...

Rytiniai vartai, arba BAB EL AZRAB, yra už daryti visuomenei (nuo savę s – dabar prie š ių vartų gyvena benamiai; vartai primena vieš ą jį tualetą....brrrr). Č ia Mahometas Ali 1811 metais iš naikino mamelukus ir tapo vieninteliu Egipto valdovu. Jį iš Stambulo atsiuntė Turkijos sultonas, kad po Napoleono pasitraukimo atkurtų Osmanų imperijos galią , tač iau mamelukai su juo elgė si prieš iš kai. Netrukus jis pakvietė juos vakarienė s į Citadelę , už rakino vartus, kai jie ruoš ė si iš eiti, ir visus suš audė . (su)

CITADELĖ – viena pagrindinių Kairo lankytinų vietų . Į kurta XII amž iaus pabaigoje.

Mukatamo kalno atš akose, vadovaujant Salah ad-Din al-Ayyubi (Saladin), ji atliko tą pač ią funkciją kaip ir Maskvos Kremlius. 7 š imtmeč ius citadelė buvo Egipto valdovų rezidencija. Pagal pirminį planą nuo tvirtovė s iki Nilo turė jo nusileisti galingos sienos, dengianč ios Kairą iš dviejų pusių . Tač iau š i idė ja buvo į gyvendinta tik iš dalies, pradė tos statyti sienos, tač iau jos nebuvo atvestos prie upė s, o pati citadelė pasirodė į spū dingo dydž io. Pagal kalvos kontū rus netaisyklingas sienų daugiakampis apė mė.18 hektarų plotą . Jo viduje buvo pastatyti rū mai, kareivinė s, sandė liai, kalė jimas ir, ž inoma, meč etė s. (su)


Netoli Citadelė s esanti MUHAMMED ALI meč etė garsė ja vaizdingais vaizdais iš savo aukš č io. (su)

Iš č ia matosi visas pasivaikš č iojimo marš rutas, matosi sultono Hassano ir Rifai meč etė s, kiek toliau – ibn Tulun meč etė , ir ž inoma, vienas iš pasaulio stebuklų...(ž r. nuotrauką ).

Aukš č iausioje citadelė s vietoje stovi Muhammado Ali (1830-1848) meč etė . Jis buvo pastatytas Osmanų stiliaus ir didž ią ja dalimi kopijuoja garsią ją Ahmediye meč etę Stambule. Giedru oru beveik iš bet kurios Kairo vietos matomi du aukš ti minaretai.

Muhammado Ali meč etė yra grandiozinis pastatas. Maldos salė – aikš tė , kurios kraš tinė didesnė nei 40 m, kupolo aukš tis – 52 m. Languose – spalvoti vitraž ai. Meč etė gausiai dekoruota. Jos vidus yra maž daug pusiau padengtas alebastro plokš tė mis, dė l kurių meč etė buvo pavadinta Alabaster. Prie į ė jimo į meč etę deš inė je, aptvertame kambaryje, yra Muhammado Ali, didž iojo reformatoriaus, valdž iusio 1805–1848 m. , kapas. ir suvaidino svarbų vaidmenį Egipto istorijoje.

Erdviame meč etė s kieme yra fontanas apsiprausimui. Ant sienos prieš ais pastatą – metalinis raš tais puoš tas laikrodž io bokš tas. Jie buvo į teikti Muhammadui Ali 1845 m.

Prancū zijos karalius Liudvikas Pilypas. (su)

Ilgą laiką pagrindinė Citadelė s meč etė buvo sultono An-Nasro Mohammedo meč etė (XIV a. pradž ia). Jis atrodo nedidelis, bet talpina iki 5000 maldininkų . Kaip ir dauguma viduramž ių Kairo meč eč ių , ji neturi centrinio stogo – tik stogeliai-arkados palei sienas. Baldakimas, paremtas kolonada, platesnis meč etė s priekyje, kur yra maldos niš a – mihrabas, gausiai dekoruotas akmens raiž iniais ir inkrustacijais. Meč etė apdailinta dviejų spalvų akmeniu, kuris Kaire yra retas, tač iau pagrindinis jos architektū rinis bruož as yra minaretai. Jie iš kloti spalvotomis fajanso plytelė mis. To nė ra jokioje kitoje miesto meč etė je. An-Nasros meč etę suprojektavo architektas iš Irano miesto Tebrizo, kuriame tuo metu buvo madingos plytelė s.

Tolimoje citadelė s dalyje yra Suleiman Pasha meč etė.


Jis buvo pastatytas (1528 m. ) netrukus po osmanų už kariavimo Egipte, tradiciniu turkiš ku stiliumi, su dengta maldos sale ir smailiu minaretu. Meč etė nedidelė , bet gausiai dekoruota. Ypač graž us yra inkrustuotas mihrabas. (su)

Citadelė je yra keli muziejai. Š alia Muhammado Ali meč etė s yra policijos muziejus. Vidinė je Citadelė s dalyje, atskirtoje sienomis su vartais, yra didelis karinis muziejus (nuotraukoje Muhammado Ali patranka). Deš inė je nuo jo yra nedidelis paviljonas, kuriame į rengtas karališ kų jų vež imų muziejus. Už jo yra dar vienas paviljonas, paskutinis ir labai į domus Citadelė s ekspozicijų papildymas – daiktinių į rodymų muziejus (Mathaf al-madbutat). Tai senienų kolekcija, kurią policija konfiskavo iš kontrabandininkų ir buvo parodyta kaip daiktiniai į rodymai teismų metu. (su)

http://picasaweb. google. com/Angellies85/Citadel? authkey=Gv1sRgCITh34LT9dX-gAE&feat=tiesioginė nuoroda

Temsta))) Ir visą dieną buvome alkani, nusprendė me, kad laikas kur nors už ką sti ir eiti ieš koti nakvynė s namų ))))

Taksi mus nuvež ė iki prekybos centro „City Stars“. Koks jis didž iulis ...Butai kiekvienam skoniui ir biudž etui, tie patys restoranai ...

Į sikū rę s Nasr mieste (arba Madinat Nasr). Darbo laikas nuo 11 iki 23 val. parduotuvė s, restoranai, kavinė s, kino teatras – visą parą.

Pavalgė me, iš gė rė me skanaus kapuč ino, po pusę litro)))), š iek tiek pasivaikš č iojome po butikus (nesame shopaholikai, tad vaikš č iojome po butikus tik „paž iū rė ti“ ir neilgai) ir nuė jome paž iū rė ti. kur galė tume pernakvoti...

Nusprendė me, kad geriausia vieta bū tų kur nors Gizoje: arč iau piramidž ių , o pinigine prasme pigiau nei pač iame Kaire vieš butis.

http://picasaweb. google. com/Angellies85/Cairo_view? authkey=Gv1sRgCN-2y_DZ36O8Bw&feat=tiesioginė nuoroda

Apž iū rė jome 2 vieš buč ius (deja, pavadinimų nepamenu) - baisū s ž alč iai už.80-100 dolerių per dieną už dvivietį , kur nebuvo į manoma apsistoti.

Tai nepaisant to, kad mes su draugu nesame absoliuč iai apsimetę...Tereikia porą valandų pamiegoti ir nusiprausti...Bet to č ia nepavyko padaryti, nors kainą bū tų galima numuš ti. kelis kartus ...

Eikime toliau.


Dė l to apsigyvenome Mena Palace Hotel (Giza) (nepainioti su Mena House Oberoi, kuriame apsistojo Cherchel, nes tai du dideli skirtumai))))))). Internete š io vieš buč io nerandu...Net adreso než inau...

Na, apskritai š is bū stas atrodė taip...Kambaryje nebuvo karš to vandens, tiksliau, tai buvo tik mū sų iš vykimo rytą ...tai yra, mes turė jome tik vasaros vandenį ))

Viena lova stovė jo prie lango, bet miegoti ant jos nebuvo galima, nes nuo lango labai puč ia vė jas, tad š ildė mė s toje pač ioje lovoje)))

Tai buvo minusai. Dabar apie vieš buč io privalumus:

1) matyt mes buvome vieninteliai sveč iai, nes pusryč iai mums buvo atneš ti tiesiogine prasme lovoje)))

2) iš kiš ę galvą pro langą matė te piramides labai, labai arti))

3) dviem dienoms dviems skyrė me 60 USD, nors iš pradž ių kaina už kambarį per dieną buvo paskelbta 80 ž alia)))

Toliau bus kalbama apie Gizos ir Sakaros piramides.

Vieš butyje mus paž adino 6 valandą ryto su pusryč iais lovoje

Iš sprogę ir susiruoš ę važ iuoti, sė dome į taksi ir nuvaž iavome į GIZOS PIRAMIDES.

Buvo apie pusę aš tuonių ryto...Labai norė jau sutikti auš rą Cheopso piramidė s papė dė je...

Tač iau, kaip į prasta, į piramides galima patekti tik 9...

Laukė me ir laukė me... saulė jau pradė jo kilti... Nusiminome... Bet ne tiems ir sargybiniams susitepė akis, tai už.8 kapeikas vis tiek leido į piramides. . .

Į ė jimas: 60 svarų.

Ž monė s, č ia taip oooooo kaaayyyyf...Kai aplink nė ra nė vienos sielos, tik didž iuliai rieduliai, stovė ję tū kstantmeč ius, paukš č ių pulkai ir Sfinkso ramybė , vos matoma dė l rū ko, didž iulis geltonas riedulių diskas. saule ir tyla....*varva seiles*

Č ia mes 3 valandas vaikš č iojome tarp piramidž ių , akmenų ir kapų ...

Į ė jimas yra š iaurinė je pusė je. Atskiri blokai, anot arabų istoriko Abdel Latifo (XII a. ), yra taip tiksliai prigludę vienas prie kito, kad tarp jų negalima į kiš ti peilio aš menų.


Cheopso piramidė s viduje nė ra jokių už raš ų ar dekoracijų . Yra trys laidojimo kameros. Faraono laidojimo kambarys – apie 11 metrų ilgio, penkių metrų ploč io ir beveik š eš ių metrų aukš č io patalpa. Kapo sienos apdailintos granito plokš tė mis. Raudonojo granito sarkofagas tuš č ias. Nei faraono mumijos, nei kapo daiktų nerasta. Manoma, kad piramidė senovė je buvo apiplė š ta.

Pietinė je piramidė s pusė je yra laivo formos konstrukcija. Tai vadinamoji Saulė s valtis – viena iš penkių , kuria Cheopsas turė jo plaukti į kitą pasaulį . 1954 metais kasinė jimų metu buvo aptikta 43.6 m ilgio valtis, iš ardyta į.1224 dalis.

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Komentarai (3) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras